captcha

Jūsų klausimas priimtas

D. Radzevičius: VRK sprendimuose – mažai sveiko proto

Nereikėtų dėti lygybės ženklo tarp tiesioginėje laidoje dalyvaujančio vieno iš daugelio pretendentų į Seimą ir agitacijos. Taip LRT RADIJUI sako Žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius. Anot jo, žurnalisto taip pat  negalima bausti už tai, kad šis siekia informuoti visuomenę rinkimų metu, o tai, kas vyksta dabar, turi mažai ką bendro su sveiku protu.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

Siūlo vadovautis ne tik įstatymu, bet ir sveika nuovoka

Reikalavimas, kad politikai neitų į tiesiogines laidas, yra visiškai nelogiškas, LRT RADIJUI sako žurnalistas Edmundas Jakilaitis. Jo manymu, Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) turėtų iš naujo spręsti šį klausimą, kitaip ilgiau nei mėnesiui, kol nepasibaigs antrasis Seimo rinkimų turas, būtų atsiribojama nuo šimtų pareigūnų ir diskusijų su jais apie priimtus sprendimus Lietuvoje.

E. Jakilaitis teigia neįsivaizduojantis, kaip turi atrodyti žiniasklaida, kurioje nediskutuojama su sprendimus priimančiais žmonėmis: „Tokiam laikui, iki maždaug spalio pabaigos, neleisti visuomeninės televizijos ir radijo žurnalistams kalbėti su valdžia, klausinėti ir gauti visuomenei aktualius atsakymus – man absoliučiai nesuvokiamas dalykas, kažkoks absurdas.“

Žurnalisto nuomone, reikia vadovautis ne tik įstatymu, bet ir sveika nuovoka. „Jei atsitiktų taip, kad kas nors ateitų ir reklamuotų savo programą, sakytų, ką jie nuveiks ir pan., būtų kažkoks reklaminis kontekstas, žurnalistika čia nekvepėtų. Tačiau mes kalbame apie paprastą, tikrų tikriausią žurnalistiką“, – aiškina E. Jakilaitis.

Ministras pirmininkas, anot žurnalisto, nebuvo kviečiamas pristatyti Socialdemokratų partijos rinkimų programos: „A. Butkevičius buvo kviečiamas kaip valstybės pareigūnas, užimantis ministro pirmininko pareigas, priimantis sprendimus, kurie turi poveikį visuomenės gyvenimui jau šiandien.“ Tai, pasak E. Jakilaičio, su rinkimais neturi nieko bendra.

LRT žurnalistas tvirtina, kad principinio karo su VRK čia nėra. „Tai tik mano nesuvokimas, kaip įmanoma atsakingiems pareigūnams Lietuvoje drausti eiti, aiškinti, diskutuoti, ginčytis ir visokiomis kitomis formomis pristatyti sprendimus, kurie priimami šiandien, tad ir veikia nuo šiandien. Tai prieštarauja sveikam protui“, – aiškina E. Jakilaitis.

Teigia, kad vyrauja teisinė problema

Vyriausios rinkimų komisijos pirmininkas Zenonas Vaigauskas aiškina, kad pagal 54-ąjį Seimo rinkimų įstatymo straipsnį kandidatui į rinkimus draudžiama suteikti specialias lengvatas, taip pat – specialiai jį kalbinti: „Tame straipsnyje nustatyta, kad jei asmuo yra kandidatas į Seimo narius, valstybinėms visuomenės informavimo priemonėms jis gali kalbėti tik šio įstatymo pirmajame straipsnyje nustatyta tvarka – jei kandidatui dėl einamų pareigų reikia ką nors pranešti. Bet tai jis daro rengdamas spaudos konferencijas.“

Anot Z. Vaigausko, valstybinės informavimo priemonės tokią spaudos konferenciją turi transliuoti be politinės reklamos elementų. Ši nuostata, kaip teigia jis, egzistuoja nuo 1994 metų. „Iki šiol nuostatos buvo laikomasi. Kiek žinau, tai nesukėlė Lietuvos radijui ir televizijai jokių problemų“, – pasakoja VRK pirmininkas.

Z. Vaigauskas pabrėžia, kad kalbama apie tiesiogines laidas: „Tai netrukdo daryti įrašų. Kažkada E. Jakilaitis mus kritikavo ir sakė, kad rengia laidą apie šiukšlių išvežimą, ten nėra kandidatų. Bet jis klydo, nes vienas kandidatas toje laidoje buvo. Ten kalbėjo ministras, bet mes neturėjome priekaištų, nes tai buvo laidos įrašas su aktualia tema.“

VRK pirmininko nuomone, vyrauja tam tikra teisinė problema – ar įstatymas gerbiamas, ar ant jo spjaudoma. „Kalbama juk apie tai, kad nė vienam kandidatui, nei premjerui, nei kuriam kitam, nebūtų išskirtinių agitacijos sąlygų. Remiamasi tuo, kad, norint kalbėti apie tam tikrą specialų priimtą nutarimą, nebūtų suteikiamos išskirtinės sąlygos“, – tvirtina Z. Vaigauskas.

Siūlo patikslinti įstatymus

Seimo narys ir teisininkas Stasys Šedbaras sako regintis šią nuostatą ne kaip atskirą sakinį, o sistemą: „VRK pirmininkas paminėjo 54 straipsnį, bet jis nurodo į kitą, 51 straipsnį, kuriame kalbama apie rinkiminę agitaciją.“

Čia, anot S. Šedbaro, susiduria dvi teisinės vertybės – rinkimų tvarka ir visuomenės informavimo įstatymo galimybės (kylančios iš Konstitucijos) informuoti visuomenę apie tai, kas vyksta valstybėje. „Manau, kad jei pašnekovas neužsiima jokia agitacija (kas yra ir vedėjo atsakomybė), informuoti apie tai, kas vyksta vyriausybėje ir parlamente yra konstitucinė teisė ir politiko pareiga“, – tvirtina teisininkas.

Jo manymu, jei tokios problemos anksčiau nebuvo, o dabar ji iškilo, galima pasvarstyti apie įstatymo patikslinimą: „Kiekvienai situacijai įstatymo neparašysi. Yra sveikas protas, kurį galima pasitikrinti, jei tas klausimas persikeltų į teismą. Šiuo atveju tai galima labai greitai išnagrinėti. Teismai yra protingi ir tokius klausimus gali išnagrinėti be eilės.“

Įžvelgia konfliktą tarp įstatymų

Žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius teigia, kad galima įžvelgti konfliktą tarp 1994 m. priimto Seimo rinkimų įstatymo ir šiek tiek naujesnio, 1996 m. priimto Visuomenės informavimo įstatymo. Į šią situaciją, kaip sako pašnekovas, jis žvelgia iš kolegų žurnalistų ir visuomenės interesų pozicijos: „Todėl matau dar vieną problemą – juk visuomenės informavimo įstatyme labai aiškiai parašyta, kad kiekvienas asmuo turi teisę rinkti ir skleisti informaciją nekliudomai. O apribojimai gali būti taikomi tik išskirtiniais atvejais.“

Tai, kas vyksta dabar, D. Radzevičiaus nuomone, turi mažai ką bendro su sveiku protu. „1994 metais vyravo kitokios baimės nei 2016. Aš nedėčiau lygybės ženklo tarp tiesioginėje laidoje dalyvaujančio vieno iš tūkstančio pretendentų į Seimą ir agitacijos, jei juos kviečia žurnalistai, dirbantys pagal žurnalisto standartus, etikos standartus.“

D. Radzevičius įsitikinęs, kad žurnalistai turi vykdyti savo misiją ir darbą. „Jei kam pasirodys, kad yra nuorodų į agitaciją, tegul jie paduoda žurnalistus į teismą. Mes ginsimės ir mūsų kolegas gins tie patys teisininkai, kurie išsakys argumentus, kodėl negalima bausti žurnalisto už tai, kad jis siekia informuoti visuomenę net rinkimų metu“, – aiškina specialistas.

Žurnalistų sąjungos pirmininkas sako nematantis kitos kelio, tik po šių rinkimų susėsti teisininkams ir politikams, taip peržiūrint kelis įstatymus: „Manau, kad dabar, po visko, kas įvyko, reikia vadovautis sveiku protu, o žurnalistams dirbti savo darbą.“

 

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kalba Vilnius

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close