captcha

Jūsų klausimas priimtas

Seimo rinkimų dalyviai: Lietuvos žaliųjų partija

Artėjant Seimo rinkimams, LRT RADIJAS pradeda specialias laidas, kurios bus skirtos pristatyti debatų dalyvius. Pirmadienį debatuose susitinka Lietuvos žaliųjų partija ir Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai. Būtent su pirmosios partijos istorija kviečiame susipažinti.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

Partijos lyderis pažėrė kritikos prezidentei

Jaunesnių partijų kategorijai priklausanti Lietuvos žaliųjų partija susikūrė prieš kiek daugiau nei penkerius metus. Tiesa, tada save vadino Lietuvos žaliųjų sąjūdžiu. Po pusantrų metų žodį „sąjūdis“ pavadinime pakeitė į „partija“, tačiau dar pernai, prieš savivaldos rinkimus, Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) Kauno skyriaus leidiniuose vis dar vadinta sąjūdžiu.

Dėl partijos pavadinimo gal ir galima suklysti, tačiau dėl jos vadovo – ne. Partijai pakeitus pavadinimą, jai vadovauti stojo Linas Balsys. L. Balsys ilgai dirbo kitoje mikrofono ir kameros pusėje, nei yra dabar. Daugiau kaip du dešimtmečius žurnalistu dirbęs L. Balsys daugiausiai laiko praleido LRT RADIJUJE ir LRT TELEVIZIJOJE. Kurį laiką buvo LRT korespondentas Briuselyje.

Europos parlamento koridoriuose, anot šaltinių, užsimezgusios pažintys L. Balsį atvedė į S. Daukanto aikštę. Šiam dirbant korespondentu Briuselyje, Dalia Grybauskaitė užėmė eurokomisarės postą. Kai ji laimėjo prezidento rinkimus, L. Balsiui patikėjo vadovauti savo spaudos tarnybai.

Tačiau šis epizodas truko dvejus metus. Pasak Balsio, iš šių pareigų jis nusprendė trauktis dėl nesutapusio požiūrio į valstybės ir visuomenės gyvenimą. Tada jis sakė, kad konflikto nebuvo.

Iš pradžių daugiau savo pasitraukimo detalių neatskleidęs, vėliau jas ėmė žarstyti į kairę ir į dešinę. Kol galų gale, bendražygis tapo aršiu kritiku.

„Deja, taip atsitiko, kad ji nėra gera politikė. Ne visi žmonės gali būti politikais, net jei jie to ir nori. Kaip administratorė, organizatorė, ji tikrai yra aukšto lygio biurokratė, gerąja to žodžio prasme. Aš iš jos daug ko pasimokiau. Nesigailiu, kad nuėjau į šią komandą, nesigailiu, kad jai padėjau, bet, deja, vėliau supratau, kad šalies vadovė neturi politinės vizijos. Mūsų politinės pažiūros į tai, kas svarbu Lietuvai, pavyzdžiui, atominė energetika, piliečių dalyvavimas valstybės valdyme, ekonominė politika, tarkime, dėl pensijų nurėžimo, išsiskyrė. Tai ir buvo priežastis, kodėl pasakiau, kad nebetikiu“, – tada tvirtino L. Balsys.

Prieš pusmetį, duodamas interviu leidiniui „Respublika“, sakė taip: „mano pasitraukimo iš prezidentūros viena iš priežasčių buvo nenoras dalyvauti intrigose, matymas, kad viskas daroma dėl intrigų ir dėl principo „skaldyk ir valdyk“, o ne dėl noro vienyti tautą. Žiūrint egoistiškai, egocentriškai, prezidentui naudinga, kai Seimas silpnas. Tada galima juo manipuliuoti. Bet mes turime klausti, ar tai naudinga Lietuvai, ar prezidentei D. Grybauskaitei.“

Partiją rėmė vieną didžiausių teršėjų

Vienas iš nesutarimų, dėl kurių L. Balsys pasitraukė iš prezidentės komandos – atominės elektrinės statybos. Prezidentė neprieštaravo atominiams projektams, o L. Balsys – gulė kryžiumi prieš juos. Tada ir prasidėjo jo, kaip ryškiai matomo žaliojo aktyvisto, kelias. Pirmiausia – jis tapo šios, tada dar tik besiformuojančios, partijos aktyvistų įsteigto Žaliosios politikos instituto direktoriumi.

Institutas skelbia, kad „organizacija kelia sau tikslą skatinti žaliosios politikos idėjas, plėtoti tarptautinio bendradarbiavimo, aplinkosaugos ir ekologinio švietimo veiklas. Siekia skatinti Lietuvos įmones, įstaigas ir organizacijas įsitraukti į žaliosios politikos stiprinimą ir vykdymą Lietuvoje. Palaiko glaudžius ryšius su aukščiausius aplinkosaugos standartus atitinkančiomis įmonėmis, skatindami ekologišką verslą šalyje“.

Tiesa, kritikai ėmė svarstyti, kas gi finansuoja šį Žaliąjį institutą. Galų gale, institutui paviešinus savo rėmėjų sąrašą,  paaiškėjo, kad 2011-aisiais, ką tik susikūrusį institutą 100 tūkst. litų parama pamalonino „Achemos grupė“.

Taigi taip institutas maloniai šį didžiausią trąšas gaminantį koncerną priskyrė prie aukščiausius aplinkosaugos standartus atitinkančių įmonių, nors „Achema“ tais metais buvo antra labiausiai orą teršianti įmonė Lietuvoje.  Visų kritikų kaltinimus neva į institutą plaukia pinigų upės iš Rusijos L. Balsys atmetė, o, duodamas interviu portalui lrytas.lt, reikalavimus atskleisti rėmėjus anksčiau nei numato įstatymas, pavadino „lukašenkiniais“ veiklos metodais.

Černobylio tragedijai atminti – zombių eisena

Vos pradėjęs pirmuosius žingsnius politikoje, L. Balsys ėmė organizuoti įvairiausias akcijas, kuriomis siekta atkreipti dėmesį į žaliesiems opiausius klausimus. Pavyzdžiui, jau minėta atominė energetika.

Viena ryškiausių – praeivių žvilgsnius prikausčiusi „Zombių eisena“, kai gyvais numirėliais apsirengę aktyvistai praėjusį pavasarį slinko sostinės Gedimino prospektu, taip minėdami Černobylio katastrofos metines. Kritikai tada vis baksnojo klausimu — kodėl visos žaliosios idėjos bei prognozuojamų nelaimių korta ištraukiama tada, kai Lietuva įgyvendina energetinius projektus. Taip vis bandyta sieti žaliuosius su Rusija.

Konservatorius Kęstutis Masiulis kiek anksčiau komentare apie žaliuosius judėjimus rašė, jog tuo metu, kai Visagino atominės elektrinės projektas ėmė įgauti ryškesnius kontūrus, viena po kitos ėmė steigtis oponentų grupės, vadinančios savo „žaliaisiais“. Iki tada vienintelio Lietuvoje veikusio Lietuvos žaliųjų judėjimo vadovas Rimantas Braziulis, sužinojęs apie Lietuvos žaliųjų partijos kūrimąsi, išplatino viešą kreipimąsi, kuriame atsiribojo nuo jos.

Tada jis sakė, kad „Lietuvos žaliųjų judėjimo taryba nieko nėra girdėjusi apie Lietuvos žaliųjų sąjūdžio partijos kūrėjų pasiekimus gamtosauginėje veikloje, todėl reiškia nepasitikėjimą šios partijos kūrėjais ir atsiriboja nuo jų veiklos.“

Kritikai kėlė klausimą – kam naudingi šie judėjimai? Dažniausiai buvo rodoma į netolimą, bet labai didelę ir įtakingą kaimynę, kuri tuo metu taip pat dėliojo planus statyti atominę elektrinę Kaliningrade.

Tada pats L. Balsys, kuris vadovavo Žaliosios politikos institutui, lietuviškosios atominės planus vadino „gigantomaniškomis fantazijomis“ ir teigė, kad ši elektrinė būtų naudinga tik pačiai Rusijai, nes būtų įjungta į Rusijos energetinį žiedą. Esą todėl sistema būtų stabilesnė ir patikimesnė, todėl Rusija galėtų daugiau energijos tiekti Vakarams.

Referendumo rezultatams pritarė ne visi politikai

Galų gale, ši partija ir jos lyderis tapo vienais pagrindinių iniciatorių patariamojo referendumo dėl naujos elektrinės statybų. 2012-ųjų spalį, per Seimo rinkimus, gyventojams dar buvo pasiūlytas ir referendumo lapelis, tačiau jis buvo itin aršiai kritikuotas dėl klausimo formuluotės.

Galų gale, referendumas įvyko. Jame nuomonę išreiškė pusė rinkėjų. Du trečdaliai jų elektrinei tarė „ne“.

„Lietuvos žmonės referendume visi, praktiškai kaip vienas, pasakė „ne“ atominei energetikai Lietuvoje, puikiai suvokdami, kad nėra jokios perspektyvos vystyti šią labai brangią, labai pavojingą, jėgainę, kuri ateinančioms kartoms būtų palikta kaip uždelsto veikimo bomba“, – po referendumo sakė L. Balsys.

Tiesa, ne visi politikai pritarė šiems rezultatams. Prezidentė vėliau sakė, kad per referendumą žmonės buvo apgaudinėjami. Kad ir kaip referendumas vyko, kad ir kaip teisingai ar neteisingai suformuluotas klausimas, po šio balsavimo, atominės elektrinės projektas atsidūrė amžinojo įšalo zonoje.

Dėl naudos Rusijai L. Balsys traukė kitas kortas: „Ar Rusijai naudingi blogi Lietuvos ir Lenkijos santykiai? Atsakymas – vienareikšmiškai taip. Rusijos strateginis tikslas – kad Lietuvos ir Lenkijos santykiai būtų kuo blogesni, nes Lenkija yra mūsų strateginė partnerė. Su šia šalimi susiję mūsų gynybos planai. Dabar matome prezidentę ir kai kuriuos aršiuosius talibaniškojo sparno konservatorių atstovus aršiai priešinantis pavardžių rašymui, eskaluojant lentelių klausimą. Tai sąmoningas santykių bloginimas, kuris naudingas Rusijai. Atsakykime į klausimą – kokiu tikslu prezidentė formuoja tokią politiką?“ – klausė L. Balsys.

Padarė įtakos ir skalūnų kasybai

Žaliųjų partija megafonus į rankas ėmė ir svarstant skalūnų žvalgybos šalyje klausimą. Tuo metu jau parlamentaras L. Balsys važinėjo į Žemaitiją, kur planuota tų skalūnų žvalgyti. Tai Žygaičiuose, tai prie Seimo susirinkusiems aktyvistams vis referuodavo apie situaciją parlamente. Sakė neleisiąs Vakarų Lietuvos paversti pramonine zona.

„Skalūninių dujų, hidraulinio plėšymo problematika nėra vien Žygaičių problema. Tai visos Lietuvos problema, nes 15 tūkst. kv. km teritorijos negalime ir neturime teisės leisti paversti pramonine zona, kurioje žmonės praktiškai negalėtų gyventi, nes ten būtų vien tik gręžimo bokšteliai. Noriu pasakyti, kad skalūnų dujų technologija, tokia, kaip hidraulinio plėšymo, iš viso turėtų būti uždrausta ir Lietuvoje, ir visoje Europos Sąjungoje“, – tada skelbė L. Balsys.

Teisę tai daryti laimėjusi Jungtinių valstijų bendrovė „Chevron“ aktyviai varyta iš Lietuvos. Žygaičių gyventojai vis piketavo, protestavo – tai Žygaičiuose, tai prie Seimo. Žaliųjų partija rengė akcijas, kai sostinės centre gyventojams dalijo skalūnų vandenį.

Tada Seime ir vyriausybėje vis nesusitarta dėl įstatymų, reglamentuojančių skalūnų žvalgybą. Kol galų gale patys „Chevron“ spjovė į šias rietenas, susipakavo savo laimėtus konkursus, prietaisus bei delegacijas ir apsisuko ant kulno.

Kol vyko aršiausios kovos, skalūnų priešininkai ir vėl kaltinti ryšiais su Rusija. Vieni įžvelgdavo tendencingą partijos liniją, kuri naudinga Rusijai energetikos klausimais. Kiti matė vis tuos pačius žmones, autobusais keliaujančius po visą Lietuvą į kiekvieną protesto akciją, nukreiptą prieš visus Lietuvos energetikos planus. Žaliųjų partijos vadovas L. Balsys atmesdavo bet kokius įtarimus jo ar bendruomenių ryšiais su Rusija ir dujų milžine „Gazprom“.

Nereikėtų pamiršti, kad kalbame ne apie vieną politiką L. Balsį, kuris yra ryškiausia šios partijos asmenybė, o apie visą Žaliųjų partiją. Tai yra vienintelis šalyje veikiantis politinis judėjimas, kuris atstovauja aplinkosaugai, atsinaujinančiai energetikai bei kreipiasi į tarnybas, kad šios paaiškintų, kodėl Vilniuje kertami sveiki medžiai.

Partijai priklauso 2169 nariai. Praėjusiuose rinkimuose ši partija nedalyvavo, tačiau penki jos nariai dalyvavo vienmandatėse apygardose. Nė vienas jų mandato nelaimėjo. L. Balsys ėjo į rinkimus kaip savarankiškai save išsikėlęs kandidatas. Sostinės Karoliniškių apygardoje laimėjęs Seimo nario mandatą L. Balsys po mėnesio tapo Žaliųjų partijos vadovu. Per kadenciją praleido daugiau kaip pusę Seimo balsavimų, tačiau aktyviai dalyvavo vykusiose diskusijose. Kas trečias jo pateiktas įstatymo projektas buvo priimtas. 

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Tema: Seimo rinkimai 2016

Kalba Vilnius

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close