captcha

Jūsų klausimas priimtas

Prezidentė įvardijo didžiausius ES iššūkius

Didžiausi Europos Sąjungos (ES) iššūkiai – išorinių žemyno sienų apsauga ir piliečių saugumas, LRT RADIJUI sako prezidentė Dalia Grybauskaitė. Jos tvirtinimu, bandant spręsti šias problemas, ES valstybės narės yra gana susiskaldžiusios ir netgi ima burtis į atskiras grupes, o tai kelia dar didesnių sunkumų.
Reuters/Scanpix nuotr.
Reuters/Scanpix nuotr.

Anot prezidentės, prasidėjo rimtų vizitų ir susitikimų metas. Šiuose susitikimuose dalyvauja beveik visų šalių vadovai, nes Europa privalo išspręsti itin svarbius klausimus. „Kaip ateityje atrodys Europa be britų, kaip susitvarkysime su saugumu, su migracija ir su ekonominiais iššūkiais. Visi šie klausimai – mūsų visos Europos Sąjungos (ES) ateitis, nes nuomonių yra labai daug. Prasidėjo atskirų šalių grupavimasis. Tai nėra gerai“, – įsitikinusi šalies vadovė.

Jos tvirtinimu, tokia situacija susiklostė todėl, kad šalių pozicijos yra skirtingos daugeliu klausimu. Pasak D. Grybauskaitės, būtina išvengti tokio skaidymosi, ypač šiuo metu, kai kyla tiek vidinių, tiek išorinių iššūkių.

„Penktaidenį su ES Vadovų Tarybos pirmininku Donaldu Tusku kaip tik ir kalbėjome apie šį ciklą. Sekmadienį įvyks susitikimas su Vokietijos kanclere Angela Merkel. Penktadienį Bratislavoje rengiamas susitikimas su visų ES šalių, išskyrus Jungtinės Karalystės, vadovais. Tai neformalus susirinkimas. Dar kitą savaitę vyks ir dvišalis vizitas į Daniją, kur taip pat derinsime savo pozicijos jau su Skandinavijos atstovais“, – nurodo prezidentė.

Jos teigimu, toks gausus valstybių vadovų susitikimų skaičius rodo, kad visos šalys mėgina rasti bendrą vardiklį, kuris jas suvienytų. „Tas vardiklis būtinas, nes žmonių lūkesčiai didžiuliai. Matome artėjančius ir jau vykstančius rinkimus įvairiose šalyse. Žinoma, tam tikra prasme pasireiškia pasitikėjimo ES krizė, todėl kai kuriose šalyse laimi antieuropinės, marginalijos jėgos. Iššūkiai mums ir daugumai labai aiškūs. Neaiškūs sprendimai“, – pripažįsta šalies vadovė.

Jos aiškinimu, pirmasis iššūkis, su kuriuos susiduria Europa, – išorinių Europos sienų apsauga. Esant dabartinei situacijai, tvirtina D. Grybauskaitė, toliau vyrauja dideli migracijos srautai ir tai veikia mūsų ekonomiką, kelia įtampą visuomenėje.

„Iš tiesų būtina užtikrinti išorės sienų apsaugą. Esame pasirengę į „Frontex“ siųsti tiek pareigūnų, kiek priklausys pagal mūsų valstybės plotą. Taip pat būtina užtikrinti saugumą mūsų žmonėms. Tai reiškia, kad reikia kovoti ir prieš terorizmą“, – nurodo prezidentė.

Jos pastebėjimu, valstybėms būtina keistis žvalgybine informacija. Taip pat, įsitikinusi šalies vadovė, būtina sukurti bendrą duomenų bazę. „Iššūkiai yra ne tik terorizmas, bet ir hibridinės, kibernetinės, energetinio saugumo grėsmės. Jos visos pakete. Taip pat – pati migracija. Kaip dalintis naštą? Ar tikrai toliau laikyti atidarytas sienas, ar vis dėlto daugiau investuoti į trečiąsias šalis, kuriose ir kyla problemos?“ – sako D. Gybauskaitė.

Ji primena, kad Lietuvos pozicija šiuo klausimu nesikeičia – būtina pirmiausia investuoti į pabėgėlių stovyklas prie pat konfliktų židinių ir jokiu būdu nemėginti trigubai ar keturgubai brangiau spręsti šias problemas pačioje Europoje.

„Būtina saugoti Europos išorines sienas. Daugelis šalių prie tos idėjos grįžta, nors prieš metus buvome netgi kritikuojami, kad taip aiškiai pasisakome būtent taip. Būtina užtikrinti ir bendradarbiavimą su trečiosiomis šalimis, kaip tai darėme su Turkija, taip pat – su Šiaurės Afrika. Geriau investuoti ten“, – tikina prezidentė.

Jos teigimu, paskutinis probleminių klausimų blokas bus ekonominis paketas: nedarbas, ekonomikos, bankų sistemos tvarumas, verslo sąlygos, socialinė atskirtis, kuri yra visų šalių paketuose, tik vienur yra itin svarbi, kitur – mažiau. „Visi šie klausimai turi būti kaip mūsų ateities identitetas, todėl svarbu nuspręsti, kokiu būdu, kokiu tempu ir kokiomis priemonėmis Europa integruosis ar, atvirkščiai, kai kurie dalykai ir iniciatyvos vyks lygiagrečiai ir be gilesnės integracijos“, – pastebi D. Grybauskaitė.

Anot jos, visi šie klausimai taip aštriai iškilo po Britanijos sprendimo išeiti iš ES, tad derybų procesas bus ilgas ir sudėtingas, visiems kels labai daug nemalonių asociacijų ir minėtus klausimus aštrins.

Todėl, pabrėžia šalies vadovė, būtina galvoti, kaip pasiruošti ES 60-mečiui, kuris bus 2017 m. kovo mėnesį Romoje: „Turime iki to laiko sugebėti labai aiškiai suformuluoti savo viziją, kaip atrodys Europa ir kokiais būdais ir į kurią pusę ji judės.“

Paklausta, ar kitą savaitę Bratislavoje ES vadovų susitikime galima tikėtis kokių nors konkrečių sprendimų, D. Grybauskaitė primena, kad procesas tik prasideda, tai – neformalus susitikimas, tad, ko gero, bus tik konkrečiau suformuluotos kryptis, apie kurias bus toliau diskutuojama ir ieškoma sprendimų.

„Manau, kad formalių sprendimų nebus. Kokių nors pareiškimų ar deklaracija gali būti, bet formalūs sprendimai tikrai bus gerokai vėliau, ko gero, tik kitąmet. O dabar mes turime ne tik identifikuoti bėdas, problemas, bet ir pasiūlyti sprendimus bei mėginti rasti bendrą supratimą ir sutarimą, kaip spręsti tas bendras problemas“, – sako prezidentė.

Jos žodžiais, radikalus populizmas, kuris užima vis daugiau vietos Europoje, yra ta didžioji grėsmė, su kuria kol kas vadovai nesugeba laiku susitvarkyti, paaiškinti žmonėms padarytas klaidas ir kaip jas taisyti.

Todėl, pabrėžia D. Grybauskaitė, prisiimti atsakomybę privalo visi ES: „Negalima stumdyti ir aiškinti, jog viena ar kita šalis atsakingesnė, – matome, kad kai kurios šalys norėtų atsakomybę užmesti, pavyzdžiui, tik ant Vokietijos ar dar kieno nors pečių. Iš tiesų tai mūsų visų atsakomybė, Europa yra mūsų bendri namai, ir Lietuvai lygiai taip pat reikia aktyviai dalyvauti tose diskusijose, nes tai – visų mūsų ateitis.“

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kalba Vilnius

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close