captcha

Jūsų klausimas priimtas

Multimedijų projektas apie parolimpiečius palies lietuvių vengiamą temą

Parolimpiečiams Lietuvoje vengiama skirti dėmesio, bijoma su jais tapatintis, nors Londono parolimpines žaidynes stebėjo net 4 mlrd. žmonių, LRT RADIJUI sako viena iš multimedijų projekto „Galia nugalėti“ kūrėjų Sofija Korf. Projekto idėjos autorė Berta Tilmantaitė teigia, kad kūrinys apie parolimpiečius apims ne tik sporto, bet ir bendražmogiškumo temas.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

Parolimpiečiai tapo artimais žmonėmis

Idėja sukurti tokį projektą – sena, kilusi vos sužinojus apie parolimpines žaidynes, sako viena iš kūrėjų B. Tilmantaitė. Ji teigia nuo pat vaikystės maniusi, kad neteisinga, jog olimpiada stebima ir ja džiaugiamasi, o parolimpinių žaidynių akimirkos tik trumpai parodomos žiniose. „Kelerius metus apie tai galvojau ir, kai šią vasarą grįžau į Lietuvą iš Pietų Amerikos, susisiekiau su Sofija, Karoliu ir Mindaugu [kitais kūrėjais – LRT.lt] – pasiūliau jiems idėją ir visi sutiko. Staigiai ėmėmės darbo“, – pasakoja pašnekovė.

B. Tilmantaitė sako, kad pavyko užmegzti ryšį su visais parolimpiečiais: „Tam tikra prasme juos įsimylėjome, jie tapo artimais žmonėmis.“ Rezultatu, tikina ji, komanda yra patenkinta, juo tikrai džiaugiasi.

Kita kūrybinės grupės narė S. Korf pasakoja, kad jai tai buvo pirmas toks rimtas projektas. „Buvau ką tik baigusi Vilniaus universitetą, tuomet atsirado Berta, kuri sakė, kad yra idėja, bet ne finansavimas. Buvo nežinoma, ar bus atlyginta, ar ne, bet ji viliojo, kaip galėjo“, – teigia pašnekovė.

Ji sako, kad netrukus prasidėjo labai intensyvūs darbai, per kuriuos nutiko įvairiausių dalykų: „Ir mikrofonas buvo nuskandintas baseine, kitas – pakištas po štanga, teko keltis 5 val. ryto ir pan.“ Tačiau, anot S. Korf, kūrėjai nesigailėjo nė sekundės, tai buvo labai prasmingos ir turiningos dienos. Pašnekovė tikina, kad parolimpiečiai tapo tarsi mokytojais, iš kurių pasisemta išminties, įkvėpimo, galios.

Šį kūrinį, multimedijų projektą, bus galima rasti internete. „Bus penki vaizdo įrašai su trumpais pasakojimais, aštuoni išsamūs tekstai, fotografijos, iliustracijos, sukurtos Eglės Plytnikaitės“, – aiškina kūrėja. Ji priduria, kad kartu su jais dirbo garso režisierius Martynas Gailius, padėjęs vaizdo įrašams įgauti dar daugiau paveikumo.

S. Korf sako, kad tai bus gilesnis projektas, kalbantis ne tik apie sportą: „Vaizdo įrašai skirti jų sportinei veiklai, tačiau tekstuose bus galima rasti daugiau apie jų įveiktus iššūkius, psichologiją ir kelią, nueitą iki sporto.“

B. Tilmantaitė pritaria sakydama, kad tai tikrai nėra projektas tik apie sportą, jis – bendražmogiškas. „Tai bus įdomu ir žmonėms, neturintiems su sportu nieko bendro. Mano draugai, matę anonsą, sako, kad juos tai sudomino. Projektas apima žmogiškas sportininkų, įveikusių daug kliūčių gyvenime, istorijas, o tai įdomu visiems“, – tikina idėjos autorė. 

Ankstesni įgūdžiai leidžia varžytis toliau

B. Tilmantaitė prisipažįsta, kad pradžioje buvo sunkoka rasti parolimpiečių kontaktus ir informaciją apie juos: „Kai kurie yra nemažai pasiekę, dalyvavę net keturiose olimpiadose, laimėję medalių. Taip pat yra tokių, kurie į olimpiadą važiuoja pirmą kartą, tad informacijos apie juos rasti buvo sunkiau.“

Vienas iš multimedijos projekte pasirodančių parolimpiečių – septyniolikmetis plaukikas Edgaras Matakas iš Kauno. Jis, anot B. Tilmantaitės, olimpiadoje dalyvaus pirmą kartą, o apako vos prieš kelerius metus. „Edgaras prieš tai šiek tiek plaukiojo, o dabar tai daro profesionaliai, jis įvykdė tris parolimpinius normatyvus“, – teigia pašnekovė. E. Matakas, pasak jos, bus parolimpinės komandos vėliavnešys – jam suteikta garbė nešti Lietuvos trispalvę.

Parolimpiadoje dalyvaus ir lengvaatletis Mindaugas Bilius. Taip pat Kęstutis Skučas – anksčiau buvęs plaukikas, šiemet startuosiantis disko metimo rungtyje ir vėžimėlių lenktynėse. Tarp parolimpiečių yra ir Ramunė Adomaitienė, kuri dalyvaus šuolio į tolį rungtyje.

„Londone R. Adomaitienė liko ketvirta, vos per 1 cm nuo bronzos. Ji tikisi, kad galbūt šiemet sėkmė bus jos pusėje“, – pasakoja S. Korf. Ji priduria, kad be šių sportininkų, dar yra visa golbolo rinktinė, dziudo atstovas Osvaldas Bareikis, taip pat – Jonas Spudis, dalyvausiantis ieties metimo rungtyje.

B. Tilmantaitė teigia, kad kurtame projekte orientuotasi į šių metų olimpiadoje dalyvaujančius sportininkus: „Jų yra daug, tiek buvusių, tiek esamų, tačiau visko vienu metu negalime padaryti. Sporto tema, bendražmogiškumo tema yra įdomios, tad gali būti, kad ateityje projektą pratęsime.“

S. Korf sako, kad dauguma parolimpiečių yra buvę sportininkai, po traumos atėję ir į parolimpinį sportą. „Jie jau turėjo įgūdžių, kurių paprastai gana sunku išmokti. Dėl to, ką jie darė anksčiau, dabar yra didelis įdirbis“, – aiškina viena iš projekto kūrėjų. Ji tikina, kad dėl ankstesnių įgūdžių sportininkai dabar gali varžytis pasauliniu lygiu.

Lietuva parolimpiečiams abejinga

B. Tilmantaitė, paklausta, ar sportininkai lengvai įsileido kūrėjus į savo gyvenimus, sako, kad buvo visko: „Kai kurie iš pradžių žiūrėjo keistai, svarstydami, kodėl ir kam mes tai darome, tačiau buvome labai atkaklūs. Su kiekvienu sportininku praleidome mažiausiai savaitę – kasdien eidavome į treniruotes, kad ir kiek jų bebūtų, nesvarbu, ar tai 6 val. ryto, ar lyja lietus, ar kaitina saulė.“

Tuomet, dalijasi patirtimi B. Tilmantaitė, sportininkai ir suprato, kad tai ne tik noras šiaip pabūti aplinkui, tai kūrėjams tikrai rūpi ir yra įdomu. „Su visai užsimezgė ryšys, jie atsivėrė. Turėjome labai įdomių interviu, beveik kiekvieno metu tiek jie, tiek mes apsiverkdavome, išgyvendavome viską bendrai“, – pasakoja kūrėja. Ji teigia mananti, kad sugebėta priartėti prie sportininkų – jie leido būti kiek galima arčiau, nepyko ir net patardavo, kur geriau eiti, ką pamatyti.

B. Tilmantaitė tikina, kad buvo labai įdomu stebėti parolimpiečių reakcijas parodžius filmo ištraukas: „Prieš tai jie buvo matę tik anonsą. Buvo įdomu stebėti, kaip jie reaguoja į kiekvieną vaizdo įrašą, kai pamato save. Vėliau ėjome pasikalbėti, apsikabinti ir palinkėti vieni kitiems sėkmės.“ Ji sako, kad parolimpiečiams įrašai patiko, visi teigė norintys tai dar kartą pažiūrėti namuose, tyliai.

Projekto idėjos autorė sako, kad tai svarbu tiek parolimpiečiams, tiek kūrėjams. „Tai tema, apie kurią svarbu ir reikia kalbėti. Visi matome to atsivėrimo, tam tikrų dalykų aptarimo prasmę“, – tikina B. Tilmantaitė. Ji teigia negalinti suprasti, kodėl Lietuvoje parolimpiečiams skiriama tiek mažai dėmesio: „Užsienyje televizijoms ir naujienų portalams tai rodyti, kurti apie tai pasakojimus yra prestižas, kaip apie olimpiečius.“

Lietuvoje, pasakoja ji, galima išgirsti pasisakymų, kad tai neįdomu ir rodoma nebus. Arba, kaip teigia B. Tilmantaitė, reklamos užsakovams tai nepatraukli tema, niekas nenorės su tuo tapatintis. „Aš nesuprantu ir nenoriu tikėti, kad taip yra. Tikiuosi, kad tai pasikeis“, – viliasi pašnekovė.

S. Korf pastebi, kad Londono parolimpines žaidynes stebėjo 4 mlrd. žiūrovų, buvo parduoti beveik 3 mln. bilietų: „Tai dideli skaičiai, parodantys viso to mastą. Keista, kad Lietuvos neįgaliųjų čempionato žiūrovais dažniausiai būna patys sportininkai, jų treneriai arba artimieji“. S. Korf teigia, kad tarp parolimpinio sporto ir įprastojo skirtumų yra labai mažai.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kalba Vilnius

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...