captcha

Jūsų klausimas priimtas

Pabėgėliai skundžiasi diskriminacija Latvijoje

Į Latviją iš Artimųjų Rytų atvykstančių pabėgėlių netenkina šalyje mokami atlyginimai. Jie neslepia, kad Latviją pasirinko ne tik bėgdami nuo karo baisumų, bet ir tikėdamiesi čia gerai uždirbti. Taip pat skundžiamasi, kad pabėgėlių nenorima priimti į darbą. Jie tai laiko savotiška diskriminacija, praneša LRT RADIJAS apžvelgdamas Latvijos verslo naujienas.
Reuters/Scanpix nuotr.
Reuters/Scanpix nuotr.

Pasak darbdavių, pabėgėliai atvyksta jau turėdami konkrečių reikalavimų. Dažnai reikalaujama konkretaus darbo ir atsisakoma bet kokių kitų siūlymų. Darbdaviai tokią pabėgėlių poziciją laiko nepriimtina ir griežtai kritikuoja.

Pasikeitė elektros energijos tarifai

Nuo rugpjūčio 1 d. Latvijoje pasikeitė elektros energijos tarifai bei atsiskaitymo už elektrą tvarka. Gyventojai kas mėnesį privalės deklaruoti savo elektros skaitiklių rodmenis, o sąskaitos jiems bus siunčiamos arba paprastu, arba elektroniniu paštu. Taip pat yra galimybė nustatyti fiksuotą mėnesio mokestį už sunaudotą elektros energiją. Jis būtų koreguojamas kartą per metus.

Nustatytas ir abonentinis mokestis už sunaudotą elektros energiją – 1,5 euro per mėnesį. Jį mokėti privalės visi vartotojai. Beje, mokestis už sunaudotą elektros energiją atskiroms gyventojų grupėms skirsis. Kuo daugiau elektros energijos bus sunaudojama, tuo pigiau teks mokėti. Socialiai remtiniems žmonėms bus taikomos papildomos lengvatos.

Pasak latvių energetikų, didžiausia naujovė – jau minėtas abonentinis mokestis. Taip tikimasi sukaupti papildomų lėšų elektros tinklų renovacijai bei modernizavimui.

Siūloma didinti MMA

Jau keletą savaičių Latvijoje verda aistros dėl Socialinių reikalų ministerijos siūlymo nuo kitų metų sausio 10 proc. didinti minimalųjį mėnesio atlyginimą (MMA), kuris dabar siekia 370 eurų per mėnesį. Pasak ministerijos pareigūnų, toks MMA padidinimas motyvuotų dirbti ir žemiausios kvalifikacijos žmones, šalyje mažėtų socialinė įtampa, o padidėjusias valstybės biudžeto išlaidas kompensuotų didesnė gyventojų perkamoji galia.

Bene daugiausia kritikos šiam siūlymui skamba iš finansų ministerijos. Ministerijos atstovai pritaria, kad MMA didinti būtina, bet ne daugiau kaip 7–10 eurų per mėnesį, nes didesnė suma būtų rimtas smūgis šalies ekonomikai. Tokiam siūlymui pritaria ir darbdavių konfederacija.

O profesinės sąjungos teigia sutinkančios ieškoti kompromiso, tačiau mano, kad MMA turėtų didėti ne mažiau kaip 20 eurų per mėnesį. Galutinis sprendimas kol kas nepriimtas – valdančiojoje koalicijoje dėl to dar vyksta diskusija.

Kas dešimtas latvis neturi atostogų

Kas dešimtas Latvijos gyventojas priverstas dirbti per savo atostogas, nes to reikalauja darbdavys. Kaip rodo atrankos būdu atliktos apklausos rezultatai, to, kad tenka dirbti ir per atostogas, priežasčių esama keletas.

24 proc. dirbančių asmenų tai daro savo darbdavių reikalavimu. O 37 proc. respondentų per atostogas dirba bandydami išvengti darbdavių priekaištų, kad išeidami pailsėti jie paliko daugybę nenuveiktų darbų. Beveik 87 proc. apklaustųjų teigia neteisėtus darbdavių reikalavimus vykdantys bijodami prarasti darbą. 12 proc. respondentų apskritai neišleidžiami atostogų motyvuojant, kad jų nėra kuo pakeisti. Beje, bene labiausiai Latvijoje bijomasi prarasti darbą, todėl žmonės susitaiko su jų teisių pažeidimais darbo vietose.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kalba Vilnius

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...