captcha

Jūsų klausimas priimtas

Studentai, ieškantys būsto, daro didelę klaidą

Studentai klysta būsto ieškodami iki rugsėjo likus keliems mėnesiams – tam užtenka vos dviejų savaičių iki mokslo metų, LRT RADIJUI sako nekilnojamojo turto agentūros „Citus“ direktorė Viktorija Vanagė. Nekilnojamojo turto portalo aruodas.lt vadovė Viktorija Steponavičiūtė teigia, kad studentams, norintiems išsinuomoti itin brangų butą, kartais tenka su jo savininkais supažindinti savo tėvus.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

Nuomos kaina priklauso nuo įvairiausių kriterijų

Butų nuomos paklausa šiuo metu yra labai didelė, LRT RADIJUI sako nekilnojamojo turto skelbimų portalo aruodas.lt vadovė Viktorija Steponavičiūtė. Ji teigia, kad situacija pakitusi ne tik dėl padidėjusios butų pasiūlos, bet ir kainų: „Šių metų birželį ir liepą nuomotojai tikėjosi išnuomoti butus už keliais procentais didesnę kainą nei praėjusiais metais. Norintieji išsinuomoti butą šiuo metu, už jį turės mokėti daugiau nei prieš metus ar net kelis mėnesius.“ Ji priduria, kad pastebimas maždaug 2–4 proc. kainų padidėjimas.

V. Steponavičiūtės teigimu, būsto kaina, nurodoma skelbimuose, priklauso nuo įvairių veiksnių. Svarbi buto vieta ir tai, kaip jis įrengtas, ar jame yra baldai, ar tai naujos statybos namas ir pan. „Šiuo metu Vilniuje vidutinė vieno kambario buto nuomos kaina yra 300 eurų per mėnesį, dviejų kambarių – 350–450 eurų, trijų kambarių – 500–600 eurų“, – vardija pašnekovė. Ji pabrėžia, kad tai – vidutinės būsto nuomos kainos, tačiau galima rasti ir pigesnių pasiūlymų, priklausomai nuo to, kurioje miesto dalyje yra butas. 

Paklausta, kodėl skiriasi butų nuomos kainos tame pačiame mieste, V. Steponavičiūtė sako, kad vienas svarbiausių kriterijų – vieta: „Kai kurie mikrorajonai yra prestižiniai, esantys centrinėje miesto dalyje, tad kainos ten yra didesnės nei miegamuosiuose rajonuose.“ Įtakos, anot jos, turi ir tai, ar butas senos statybos – šaltuoju metų laiku gali tekti mokėti daugiau.

Pašnekovė pasakoja, kad studentams tinkamas buto nuomos variantas – didesnio buto (3–4 kambarių) pasirinkimas, kai gyvenama su keliais draugais ar buvusiais bendraklasiais. Taip išsidalijami ne tik kambariai, bet ir nuomos bei mokesčių išlaidos. Tokiu atveju, sako V. Steponavičūtė, vieno kambario kaina vidutiniškai siekia 100 eurų.

Konkurencija dėl butų – didžiulė

Nekilnojamojo turto agentūros „Citus“ direktorė Viktorija Vanagė sako, kad studentai, ieškantys būsto, pirmiausia turi išsirinkti sau tinkamą miesto rajoną. Ji pabrėžia, kad daugelis daro klaidą: „Studentai būsto ieškoti pradeda likus dviem mėnesiams prieš rudenį, bet iš tiesų, paieškas rekomenduojama pradėti iki mokslo metų likus dviem savaitėms.“ Būtent tada, anot jos, būstų pasiūla yra paaugusi, nuomotojai sąmoningai, žinodami, kad uždirbs daugiau, atlaisvina savo butus.

Neteisinga, priduria ji, buto ieškoti neatvykus į miestą, kuriame bus studijuojama: „Jei atsiranda nuomojamas butas, jį reikia apžiūrėti – iš nuotraukų to tikrai negalima nuspręsti. Pasitaiko, kad nuomos agentai išnuomoja būstą per keletą valandų. Einant buto apžiūrėti, net galima iš karto turėti užstatą.“

V. Vanagės teigimu, jei būsto nuomos kaina yra tinkama, per dieną jo apžiūrėti ateina 5–10 žmonių. Butai, kurių kaina aukštesnė, sulaukia mažiau lankytojų – 2–3 per dieną, o prabangių, senamiestyje esančių būstų savininkai linkę patys išsirinkti nuomininką, su juo pabendrauti, sužinoti daugiau informacijos.

V. Steponavičiūtė sako, kad naujos statybos butai yra maždaug 50 proc. brangesni nei senos, tad tokį būstą gali išsinuomoti didesnes pajamas turintys studentai, tie, kurių tėvai yra turtingesni. „Tokiu atveju mes netgi supažindiname turto savininką su studento tėvais, jie pabendrauja ir taip savininkai mato, kas mokės už nuomą“, – pasakoja pašnekovė. Tačiau, anot jos, tarp studentų populiariausi 3–4 kambarių butai, kuriuose kiekvienas turi po atskirą kambarį, o kaina gali būti mažesnė net už bendrabučio.

Bendrabučiai nestokoja nei pliusų, nei minusų

Lietuvos studentų sąjungos prezidentas Paulius Baltokas, kalbėdamas apie studentų bendrabučius, sako, kad vidutiniškai patenkinama 70–80 proc. dėl šio būsto besikreipiančiųjų prašymų. Jis priduria, kad aukštosios mokyklos yra skirtingos ir kai kurios turi 500 bendrabučio vietų, kitos – daugiau nei 2000. Pats didžiausias bendrabučių užpildymas, anot jo, vyksta rugsėjo mėnesį: „Judėjimas matomas nuo rugsėjo iki spalio, o kartais vyksta kaita. Tie, kurie gavo bendrabučius, nori keltis į butą, o besinuomojantys butus ima kraustytis į bendrabučius.“

Paklaustas, ar pasirinkimą gyventi bendrabutyje lemia finansinė padėtis, P. Baltokas teigia, kad tai išties yra viena pagrindinių priežasčių. Tačiau, priduria jis, dabartinė bendrabučio kambario kaina, jame gyvenant 2–3 žmonėms, svyruoja nuo 70 iki 100 eurų asmeniui. Todėl, pašnekovo nuomone, nuomojantis, pavyzdžiui, keturių kambarių butą kartu su kitais žmonėmis, galima mokėti panašią sumą ir būti savo kambario šeimininku.

„Tačiau svarbu tai, kad bendrabučiai gali būti labai geroje vietoje – miesto centre arba labai arti universiteto. Be to, studentas visada yra netoli skaityklos, būryje draugų ir bendraminčių“, – sako P. Baltokas. Jis apgailestauja, kad Lietuvos studentų bendrabučiai gerokai atsilieka net nuo mūsų kaimynų ­– Latvijos ar Estijos, bet priduria, kad jau atsiranda tokių bendrabučių, kuriuose sanitarinis mazgas būtų skirtas dviem kambariams, o ne visam aukštui.

Kalbėdamas apie kainas, P. Baltokas sako, kad gyvenantys bendrabučiuose gali susidurti su trimis mokėjimo būdais. Dažniausiai, 90 proc. atvejų taikomas fiksuotas mokestis, kai ta pati suma mokama visus metus. Kitas variantas – kai vasarą mokama mažiau, o žiemą – šiek tiek daugiau. Trečiasis mokėjimo būdas – pagal skaitiklių duomenis, tačiau pašnekovas sako, kad tai dažnai tampa aukštosios mokyklos nuostoliu: „Jei dušai ir virtuvė yra bendri, paskaičiuoti, kiek ko sunaudoja asmuo, yra neįmanoma, o dalinti iš kambarių skaičiaus taip pat neteisinga.“

P. Baltokas sako, kad gyvenimas bendrabutyje priklauso nuo pačių studentų. Jis priduria, kad per pastaruosius metus pakankamai pagerėjo bendrabučių energetinė būklė – skundų, kad šaltuoju metų laiku ten neįmanoma gyventi, nebesulaukiama. Iš tiesų, viskas priklauso nuo aukštosios mokyklos ir jos vadovybės požiūrio, pastebi studentų atstovas.

Nepagrįsta tarpininkų baimė

V. Vanagė pasakoja apie rinkoje susiformavusią nuomonę, kad būsto nuomos tarpininkai yra kažkas baisaus – mat jiems reikia mokėti agentūros mokestį. Tačiau, sako ji, didžiosios agentūros turi nemažai butų, kuriems netaikomas joks agentūros mokestis. Dažnai į tarpininkus kreipiasi patys nekilnojamojo turto savininkai, norintys rasti gerą ir patikimą nuomininką. Už šias paieškas tarpininkui moka pats būsto savininkas.

V. Steponavičiūtė pritaria nuomonei, kad rasti būstą be tarpininko – įmanoma: „Šiuo metu apie 30 proc. skelbimų, esančių portale aruodas.lt, siūlo išsinuomoti būstą iš paties savininko. Portale galima pasirinkti, kokio būsto nuomos varianto ieškoma – tik iš tarpininko, tik iš savininko ar iš abiejų.“

Tarpininko paslaugos, sako V. Vanagė, Vilniuje kainuoja maždaug 160 eurų. Tai vadinamasis agentūros mokestis, kuris į Lietuvą atėjo prieš ketverius metus iš Londono praktikos. Pašnekovė priduria, kad toks mokestis taikomas ne visur: „Pavyzdžiui, Kaune agentūros mokesčio nėra. Už 90 proc. ten esančių butų nuomos paslaugas atsiskaito pats turto savininkas.“ Agentūros mokestis priklauso ir nuo turto vertės – kuo brangesnė nuomos kaina, tuo dažniau nuomos mokestis nuomininkams netaikomas. Šiuo atveju, pasakoja V. Vanagė, pačiam turto savininkui labai svarbu, kas gyvens bute ir tai, kad tarpininkas suteiktų jam gerą paslaugą. 

V. Vanagė pasakoja apie būsto nuomos procesą ir sako, kad tarpininkas, sulaukęs skambučio, būsimam nuomininkui užduoda kelis klausimus – pasiteirauja, ar asmuo dirba, ar turi gyvūną, kuriam laikui ketina nuomotis butą. Tuomet, jei yra keli susidomėję žmonės, suorganizuojama grupinė buto apžiūra. Sudaroma tam tikra konkurencija, be to, taip taupomas tiek turto savininko, tiek tarpininko laikas. Dažniausiai, sako pašnekovė, vienas iš susidomėjusiųjų nusprendžia butą nuomotis – iš karto užpildoma sutartis, sumokamas užstatas ir nuomininkui atiduodami raktai.

Nekilnojamojo turto agentūros direktorė sako, kad sumokėjęs agentūros mokestį, nuomininkas gali reikalauti atitinkamų paslaugų: „Tarpininkas turi atstovauti nuomininko interesus, parengti tinkamą nuomos sutartį ir, jei to prašoma, suteikti sąskaitos faktūrą už paslaugas.“ Ji priduria, kad tarpininkų yra įvairiausių, tačiau daugelis darbą atlieka gerai, nes jiems svarbu gauti gerų rekomendacijų.                                                           

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kalba Vilnius

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...