captcha

Jūsų klausimas priimtas

Apklausa: lietuviams labiau rūpi kitos problemos nei ES gyventojams

Pagrindinės Europos Sąjungos gyventojų problemos – imigracija ir terorizmas, tačiau lietuviams daugiausia rūpesčių kelia bedarbystė ir augančios kainos, apžvelgdamas „Eurobarometro“ apklausos rezultatus LRT RADIJUI sako sociologas Vladas Gaidys. Beje, priduria „Vilmorus“ vadovas, nors Europos Sąjunga jos gyventojai labiau nepasitiki nei pasitiki, Lietuva pagal pasitikėjimą ES institucijomis užima pirmą vietą.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

– Naujausios „Eurobarometro“ apklausos duomenys rodo, kad imigracija – dažniausiai tiek lietuvių, tiek visų europiečių nurodoma problema, su kuria susiduria ES. Daugiau kaip pusė europiečių pritaria bendrai ES migracijos politikai. Taigi kokias svarbiausias problemas įvardija ir lietuviai, ir kitose ES valstybėse gyvenantys žmonės?

– Jūs paminėjote, kad ES gyventojai sako, jog pagrindinė ES problema – imigracija ir terorizmas. Bet, kalbėdami apie savo šalį, daugumos šalių, kaip ir Lietuvos, gyventojai mini bedarbystę. Lietuvoje aktuali ir kita problema – bent jau gegužės mėnesį minėtas kainų augimas. Ta problema nuo rudens pakilo 12 procentinių punktų.

– Taigi Lietuvos žmones labiau jaudina ne migracijos problemos, o būtent kasdienis gyvenimas?

– Reikia pasakyti, kad problemų paminėjimas labai priklauso nuo konkrečios situacijos ir įvykių. Gegužės mėnesį, be Eligijaus Masiulio, buvo „kalafiorų skandalas“. Gegužė buvo kainų lyginimo mėnuo.

– Ir tai atsiliepė apklausoms?

– Be jokios abejonės.

– Ką ES gyventojai apskritai mano apie ES ateitį? Kokia lietuvių pozicija dėl ES ateities?

– Lietuviai bent jau 10 metų pasižymėjo proeuropietišku požiūriu – jie pasitiki ES. Šį kartą Lietuva užima pirmą vietą pagal pasitikėjimą ES institucijomis. O ES vidurkis jau yra neigiamas – daugiau nepasitikima negu pasitikima.

– O kas yra euroskeptikai?

– Didžiausia euroskeptikė yra Graikija – pagal visus parametrus ten nuotaikos ypač blogos. Bet yra ir daugiau klausimų, pavyzdžiui, ar reikėtų į ES priimti kitas šalis. Šiuo atveju Lietuva užima gana pozityvią vietą – 64 proc. apklaustųjų mano, kad reikia priimti. Bet už tų skaičių slypi kiti aspektai –  ne vienas tyrimas rodo, kad lietuviai labai norėtų priimti Ukrainą, Rumunija nori priimti Moldovą. O Vakarų Europos šalys nelinkusios priimti kitų šalių (čia turima galvoje Turkija). Beje, Lietuva mato save kaip ES narę, bet yra šalių, kurios mato savo ateitį be ES, – tai Jungtinė Karalystė, Slovėnija ir Kipras.

– Kaip europiečiai atsako į klausimą, ar yra jie patenkinti savo gyvenimu?

– Iš esmės patenkinti. Pavyzdžiui, Skandinavijos šalių (Danijos, Švedijos, Suomijos) gyventojai patenkinti beveik 100 proc.  Lietuviai mažiau patenkinti, nors dauguma patenkinti arba greičiau patenkinti. Tačiau šis tyrimas parodė, kad pasitenkinimas krito net 9 procentiniais punktais (nuo 75 proc. iki 66 proc.). Nors daug metų buvo nuolatinis lėtas augimas, šį kartą kažkas nutiko.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kalba Vilnius

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...