captcha

Jūsų klausimas priimtas

Pasaulio įdomybės: žmogaus nosyje gyvena unikali bakterija

Vokiečių mokslininkai teigia atradę naują bakteriją, kuri gamina antibiotiką, galintį kovoti su atspariais ligų sukėlėjais. Ši unikali bakterija visą laiką slėpėsi visai čia pat – žmogaus nosyje. Atrasta bakterija, tyrėjų teigimu, sėkmingai išgydė testuotų pelių infekcijas.
Reuters/Scanpix nuotr.
Reuters/Scanpix nuotr.

Iki šiol vaistų, galinčių gydyti dėl antibiotikams atsparių ligų sukėlėjų atsiradusių odos ir žaizdų infekcijų, nebuvo. Mokslininkai pastebi, kad atrasta bakterija gali būti pritaikyta ir kitų antibiotikams atsparių ligų gydymui.

Teigiama, kad šią bakteriją turi maždaug dešimtadalis pasaulio žmonių, vis dėlto kartu ji gali sukelti įvairias infekcijas. Nors mokslininkų teigimų atradimai įkepantys, tačiau dar iki galo neaišku, kaip tiksliai naujasis antibiotikas veikia ir kaip jį galima būtų paversti vaistais. Manoma, kad tai gali užtrukti kelerius metus.

***

Pranešama, kad per paskutinius šešis mėnesius Venesuelos zoologijos sodai neteko pusės šimto gyvūnų. Jų mirtys siejamos su vis pasikartojančiu maisto stygiumi. Valstybinių parkų darbuotojų profsąjungos atstovė teigia, kad kai kurie gyvūnai prieš tai badavo maždaug dvi savaites.

Karakaso zoologijos sodo liūtai ir tigrai šeriami mangais ir moliūgais, siekiant pakeisti mėsos racioną. Padėtis kitų miestų zoologijos soduose dar blogesnė, darbuotojai priversti prašyti vietinių prekybininkų paaukoti vaisių, daržovių ar mėsos. Tačiau valdžios atstovai neigia informaciją, kad gyvūnai zoologijos soduose krito dėl maisto stygiaus.

Šiuo metu Venesuela patiria rimtą ekonominę krizę, trūksta maisto ne tik gyvūnams bet ir žmonėms, vyksta masiniai grobstymai. Šalies prezidentas susidariusią situaciją vadina ekonominiu karu, kurį, anot jo, sukėlė prekybininkai, opozicija ir Vakarai. Oponentai teigia, kad dėl krizės kaltas blogas ekonomikos valdymas ir didelė priklausomybė nuo naftos, kurios kainos paskutiniu metu smarkiai krito.

***

Naujas tyrimas rodo, kad darbas biure gali būti toks pat žalingas, kaip rūkymas. Ekspertai teigia, kad, sėdint bent aštuonias valandas per dieną, išankstinės mirties rizika padidėja iki 60 proc., tokie žmonės dažniau serga širdies ligomis, diabetu ir kai kuriomis vėžio formomis.

Ištyrus beveik milijoną suaugusiųjų, dirbančių sėdimą darbą, paaiškėjo, kad ilgai sėdėdamas žmogus organizmui kenkia taip pat kaip, rūkydamas, o dėl nejudėjimo miršta daugiau žmonių nei nuo nutukimo. Biurų darbuotojams ekspertai pataria kas valandą daryti penkių minučių pertraukėles, o per pietus ir vakarais sportuoti intensyviau. 

Tyrimas rodo, kad valanda greito ėjimo ar važinėjimo dviračiu padeda kovoti su pavojais, atsirandančiais sėdint aštuonias valandas.  Beje, mokslininkų teigimu, televizoriaus žiūrėjimas kenkia dar labiau nei darbas biure, mat sėdėdami prieš ekraną žmonės neretai linkę užkandžiauti. 

***

Prieš porą savaičių Australijoje vyras laimėjo Ramiojo vandenyno salos kurortą. Naujojo Pietų Velso gyventojas bilietą pirko už 49 dolerius. Mikronezijos saloje esančio kurorto savininkai teigė nenorintys savo turto parduoti didžiausią kainą siūlantiems verslininkams, todėl nusprendė surengti loteriją ir surasti žmogų, kuris tinkamai pasirūpins ne tik pačia poilsio zona, bet ir salos ekosistema. Savininkų pora sako ketinantys persikelti į žemyninę Australiją, kad gyventų arčiau savo anūkų.

***

Astronomai nustatė, kad žymioji Jupiterio didžioji raudonoji dėmė – uraganas, triskart didesnis už Žemę, planetos viršutinę atmosferą žibina didžiuliu karščiu. Stebint Jupiterį Havajuose esančiu teleskopu, Didžiosios Britanijos ir JAV komanda nustatė, kad temperatūra gali siekti net 1 500 °C laipsnių, o tai šimtus kartų karsčiau nei bet kurioje kitoje planetos vietoje.

Mokslininkai mano, kad karštoji banga susidaro, kai kurtinančios garso bangos atsitrenkia į viršutinę Jupiterio atmosferą. Teigiama, kad atradimas išsprendžia vadinamąją „energijos krizę“, kai astronomai nesuprato, kodėl didžiųjų dujinių planetų, tokių kaip Jupiteris, atmosferos temperatūra aukštesnė, nei gali būti dėl Saulės energijos.

Tyrimo bendraautoris daktaras Tomas Stallardas iš Lesterio universiteto teigia, kad atradimas – didžiulis žingsnis keliasdešimties metų kelionėje tiriant karščio bangas Jupiteryje.

Parengta pagal užsienio spaudą.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kalba Vilnius

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...