captcha

Jūsų klausimas priimtas

Viceministras nesutinka, kad penktadalis Lietuvos skursta: gyvenimas gerėja

Duomenys, kad penktadalis Lietuvos gyventojų skursta, yra už 2014 m., o kiek dabar žmonių skursta, žinosime 2018 m., LRT RADIJUI sako Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos viceministras Gintaras Klimavičius. Jo teigimu, dabartinė situacija daug geresnė ir gyvenimas gerėja, tik „už tuos gerus darbus, kurie buvo padaryti dabar, tik kitos vyriausybės galės pliusus prisiimti“.
Scanpix Baltics nuotr.
Scanpix Baltics nuotr.

– Pone Klimavičiau, koks oficialus skurdo lygis Lietuvoje ministerijos turimais duomenimis?

– Skurdo lygį nustato Statistikos departamentas. Tai, ką pateikia, tą Statistikos departamentas ir pateikia. Bet Statistikos departamento duomenys yra už 2014 m. Daroma labai didelė klaida, jei tapatinamas dabartinis momentas su tuo, kokie duomenys buvo imti. Tai, koks skurdo lygis yra dabartiniu momentu, pagal Statistikos departamento skaičiavimo metodiką žinosime tik 2018 m.

– Kaip reaguoja ministerija į Statistikos departamento tyrimus pernai ir 2014 m., kur nurodyta, kad šalyje skursta daugiau nei penktadalis žmonių ir jų dar padaugėjo?

– Būtent – duomenys yra 2014 m. Vien tik ministerija daro labai daug ką, nes nuo 2014 m. didinamas ir MMA [minimalus mėnesinis atlyginimas], ir neapmokestinamasis pajamų dydis, savivaldybės remiamos pašalpomis. Taigi procesas vyksta. Mes maišome du skirtingus dalykus – vykdymą ir duomenis. Dabar vertiname situaciją, kuri buvo 2014 m. Norime kalbėti apie dabartinę situaciją ar apie tai, kas buvo?

– Pone Klimavičiau, kokia dabartinė situacija?

– Dabartinė situacija daug geresnė, bet, kadangi ministerija atskirų tokių tyrimų nedaro – tai daro Statistikos departamentas, tuos duomenis, kurie yra šiandien, turėsime tik 2018 m. Aš tai ir noriu pasakyti.

– Bet turbūt nelabai galima kas ketverius metus atlikti tokius tyrimus, nes žmonės gyvena šiandien?

– Ką jūs norite teigti? Aš jums ir sakau, kad mes imame duomenis už 2014 m. ir sakome, kad dabar žmonės skursta. Dabar MMA yra padidintas 27 proc., didėja NPD (nuo 2017 m. bus 310 eurų). Gyvenimas gerėja. O kai mes pradedame vertinti pereitus duomenis [lygindami] su dabartine situacija, išeina manipuliavimas.

– Pone Klimavičiau, ar minimalių pajamų neapmokestinamojo dydžio padidinimo pakanka, kad žmonės jau nebūtų laikomi skurstančiais?

– Vien to nepakanka. Yra visa situacija ir ji kompleksinė. Jei žiūrėjote metodiką, kaip skaičiuojama, ten labai daug duomenų. Bet aš kalbu tik apie vienus, kurie daro daugiausia įtakos.

– Kaip skurdo mažinimui pasitarnauja ministerijos socialinės atskirties ir skurdo mažinimo strategija?

– Buvo atlikta pilotinis tyrimas ir savivaldybėms buvo atiduoti socialinei paramai skirti gana dideli pinigai – 2015 m. buvo 230 mln. eurų. Tai yra pakankamai didelis instrumentas, kuriuo galima daryti įtaką. Tai yra savivaldybių reikalas.

2015 m. savivaldybės panaudojo tik 126 mln. eurų – tik 55 proc. šiai paramai skirtų lėšų. Atidavėme įrankius savivaldybėms ir jos turi visas galimybes vietoje, ne iš viršaus, o realiai tą situaciją valdyti. Kaip jie tą daro, irgi reikėtų vertinti.

– Jūs dabar apeliuojate į savivaldybes – tai jos yra kaip atskiras vienetas...

– Neapeliuoju, kalbu apie instrumentus, jeigu mes kalbame, kaip galime mažinti skurdo lygį.

– Kodėl savivaldybės, jūsų žiniomis, taip pasielgė? Ar ministerija neturėjo daryti įtakos savivaldybėms, kad jos panaudotų gautas sumas?

– Gal neturi kompetencijos arba gal jos turi kitokius poreikius. Gal paprasčiausiai tas situacijas jie mato kitaip.

– Kitaip nemato, nes daugiau nei penktadalis žmonių laikomi skurstančiais. Taigi kito matymo praktiškai nėra. Ar ministerija neturėjo daryti kažkokios įtakos savivaldybėms ir pasiklausti, kodėl jos tokią didžiulę sumą grąžino?

– Niekas nieko negrąžino, tie pinigai taip ir lieka savivaldybėse. Čia tik klausimas, kam jie tuos pinigus naudoja.

– Šaltiniai nurodo, kad skurdas labiausiai smogia vaikams ir senjorams. Ar tiksli tokia informacija?

– Taip.

– Ką ministerija pasirengusi daryti? Ar iki rinkimų nieko neįmanoma daugiau nuveikti?

– Iki rinkimų liko du mėnesiai. Ką čia galima dar nuveikti? Tai yra nuolatinis darbas, kuris dirbamas [...]. Dar kartą norėčiau akcentuoti – pažiūrėkime į realią situaciją, kokia yra šiandien, o ne į 2014 m. Už tuos gerus darbus, kurie buvo padaryti dabar, tik kitos vyriausybės galės pliusus prisiimti.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kalba Vilnius

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...