captcha

Jūsų klausimas priimtas

Darbo rinka keičiasi, tačiau būsimų studentų pasirinkimai – ne

Šiuolaikinis žmogus subręsta tik apie 30-uosius gyvenimo metus, tad jaunuolio studijų pasirinkimas nėra ir negali būti tikslus, LRT RADIJUI sako Mykolo Romerio universiteto Komunikacijos ir rinkodaros centro direktorius Šarūnas Sakalauskas. O dėmesį, pasak ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto prorektorės Viltės Auruškevičienės, derėtų atkreipti į tarpdalykines studijas, nes būtent joms priklauso ateitis.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

Neskubama nei studijuoti, nei dirbti

Kelerius metus pastebima įdomi švietimo įstaigas baigiančiųjų tendencija, atėjusi iš Vakarų, LRT RADIJUI pasakoja Mykolo Romerio universiteto Komunikacijos ir rinkodaros centro direktorius Šarūnas Sakalauskas. Tiek moksleiviai, baigę mokyklas, neskuba stoti į universitetus, tiek studentai, baigę universitetus, neskuba tą pačią ar kitą dieną pradėti dirbti. Tačiau, kaip teigia pašnekovas, nereikia skubėti daryti globalių išvadų, vos žmonės atsiima diplomus. Pagal pasaulinę praktiką, sako jis, situaciją vertinti reikia mažiausiai po pusės metų.

Kauno technologijos universiteto Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto dekanė doc. dr. Eglė Butkevičienė neigia mitą, kad technikos mokslus studijuoti sunku, o socialiniuose – nėra ką veikti: „Taip tikrai nėra, tai tiesiog kitai auditorijai, kitus polinkius ir interesus turintiems studentams skirti mokslai.“

Kalbėdama apie pačias studijas, pašnekovė sako mananti, kad ateitis priklauso tarpdalykinėms studijoms. Jos teigimu, socialiniai ir technikos mokslai taip pat gali būti derinami, net sujungti. Taip, pasakoja E. Butkevičienė, dažnai daroma ir jos atstovaujamame universitete, pavyzdžiui, sociologiją jungiant su matematika kuriamas duomenų analitikos specialistas ir pan.

ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto prorektorė prof. dr. Viltė Auruškevičienė siūlo pažvelgti į dar vieną dalyką – populiariausius darbo skelbimų portalus: „Pamatysime, kad maždaug 50 proc. darbo skelbimų yra skirti verslo specialybę įgijusiems: projektų vadovams, kokybės vadybininkams, rinkodaros specialistams, pardavimų vadybininkams ir t. t.“ Tad pagrindinė išvada, priduria pašnekovė, yra paprasta – verslui reikia darbuotojų, tačiau ne bet kokių, o gerų. Taip yra ir visose kitose srityse. Graibstomi tie specialistai, kurie įgijo gerą išsilavinimą, gali dirbti tarpkultūrinėje komandoje, turi tarptautinės patirties, atliko praktikas tarptautinėse įmonėse.

V. Auruškevičienė, paklausta, kokiais kriterijais reikia remtis renkantis studijas, sako, kad tai klausimas, neduodantis ramybės tiek stojantiesiems, tiek jų tėvams. „Studijų pasirinkimas nėra nei mados, nei valstybinio užsakymo klausimas – tai žmogaus pasirinkimas, nes su ta profesija jam teks gyventi ir dirbti“, – teigia pašnekovė. Todėl, jei žmogus yra linkęs į socialinius mokslus, nereikėtų jo orientuoti į informatikos studijas, kad ir kokios perspektyvios jos būtų.

Prorektorė priduria, kad nereikėtų ieškoti pigiausio ar lengviausio varianto. Studijos, jos nuomone, yra didžiausia investicija, tad jas rinktis reikia atsakingai: „Be to, reikia rinktis pačias kokybiškiausias studijas toje srityje, kurioje norima studijuoti.“

Prognozuoti, ko reikės po ketverių ar šešerių metų, sunku

Dar vienas dalykas, į kurį V. Auruškevičienė siūlo atkreipti dėmesį, yra darbdavių nuomonės: „Iš žurnalų apie aukštųjų mokyklų reitingus matyti, kad darbdaviai tam tikras studijų programas ir universitetus baigusius absolventus vertina labiausiai. Tai gali lemti, ar vėliau įsidarbinti bus lengviau ar sunkiau.“ Pašnekovės teigimu, dėmesį vertėtų atkreipti ir į studijų tarptautiškumą, ypač  renkantis socialinius mokslus. Tai, sako ji, ne tik „Erasmus“ programos atveriamos galimybės išvykti į užsienį, bet ir galimybė studijuoti aplinkoje, kurioje yra tarptautinių vadovėlių, studijų draugų ir dėstytojų iš geriausių pasaulio universitetų.

Š. Sakalauskas teigia, kad takoskyra tarp socialinių ir technikos mokslų išties yra dirbtinė, o mes gyvename pasaulyje, kuriame reikia labai įvairių kompetencijų. Jis įsitikinęs, kad negerai apriboti žmogų: „Jaunuolį įsprausti į specialybės rėmus labai pavojinga. Normalu, kad universitete žmonės įgyja būtent bendrųjų kompetencijų.“ Be to, sako specialistas, nereikia pamiršti, kad jaunuoliai šiais laikais subręsta vėliau – Didžiojo Britanijoje vyrai sulaukia to būdami maždaug 30 metų. Tad duoti tinkamą patarimą 18–19 m. jaunuoliui, ką reikėtų studijuoti, yra labai sudėtinga.

Pašnekovas mini praėjusiais metais JAV universitetuose atliktą tyrimą dėl populiariausių ir geriausiai apmokamų 2015 m. profesijų. Pirmąsias pozicijas užima tokios pat specialybės, kaip ir Lietuvoje, tai – medikai ir odontologai. Toliau išsidėsto profesijos, susijusios su internetu ir elektronine erdve, pavyzdžiui, e. rinkodara, e. prekyba.

Be to, sako Š. Sakalauskas, elektroninės erdvės išmanymas puikiai dera su socialinių mokslų kompetencijomis: „Visi žinome populiarųjį socialinį tinklą „Facebooką“ ir jo įkūrėją, kuris yra psichologas. Tai – žmogaus komunikacijos įgūdžių, poreikio bendrauti sujungimas su IT. “

E. Butkevičienė pastebi, kad sudėtinga pasakyti, kurių socialinių mokslų atstovų yra perviršis, o kurių stinga, nes rinka labai keičiasi, tad tiksliai prognozuoti, ko reikės Lietuvai po ketverių ar šešerių metų, labai sunku. Ji pritaria savo pašnekovams ir teigia, kad universitetai studentams turėtų suteikti platesnes kompetencijas.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kalba Vilnius

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close