captcha

Jūsų klausimas priimtas

Banguotoje Baltijos jūroje pataria maudytis įbridus iki čiurnų

Baltijos jūros smėlis lengvai pernešamas, jūra dažnai būna nerami, o vėjas kintantis, todėl, jei jūra audringa, bangomis patariama grožėtis arba maudytis įbridus iki čiurnų, LRT RADIJUI sako Klaipėdos universiteto Gamtos mokslų katedros profesorė geografė okeonologė Inga Dailydienė. Anot jos, įbridus šiek tiek giliau didėja tikimybė, kad žmogus bus įtrauktas į jūra net tada, kai bangos atrodo nelabai didelės.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

Okeonologė perspėja, kad Baltijos jūros, ypač pietryčiuose, krantas yra pavojingas. „Turime ne tik bangas, bet ir bangų patvanką, vėjinę patvanką. Dėl to susidaro ir labai galingos kompensacinės srovės, siekiančios maždaug 2–3 m/s“, – nurodo I. Dailydienė.

Anot jos, šios srovės pavojingos poilsiautojams, nes, nepažinodami kranto, jie gali pakliūti į sūkurį. Toks sūkurys, specialistės tvirtinimu, žmogų į jūros gilumą gali nunešti net kelis šimtus metrų.

Ekspertė perspėja, kad jūra kartais gali atrodyti nepavojinga, nes mes matome tik pavienes keteras. Dažniausiai žmonės vertina, kad toks bangavimas nėra didelis, tačiau toliau nuo kranto, sako I. Dailydienė, šių bangų aukštis siekia iki 2 m.

„Ties krantu jos vizualiai gali atrodyti nedidelės, tačiau jų grįžtamoji trauka gana didelė, nes jos jau turi elipsės formą. Manau, kad poilsiautojai, būdami prie jūros, turėtų pasirinkti vietą, kur jie brenda į jūrą. Reikėtų vengti įlankėlių“, – pabrėžia ekspertė.

Jos aiškinimu, įlankėlių vidurys pats pavojingiausias, nes ne tik bangos, bet ir kompensacinės srovės formuojasi būtent jų viduje, o ne ties seklumomis. „Tiesiog taip jau suregzta gamtoje. Žmogus galvoja, kad ten, kur giliau, jam bus smagiau įbristi, tačiau būtent tose vietose gresia didesnis pavojus“, – perspėja I. Dailydienė.

Pasak jos, ne kiekvieną dieną ir net ne kiekviena banga įtraukianti, nes visuomet vyrauja skirtingos oro sąlygos – ramus vėjas pasitaiko labai retai, o net esant ramiam orui po audros, jūra dažnai nebūna spėjusi nurimti.

„Žmogus gali galvoti, kad vėjas rimsta, tačiau, deja, vandens masei reikia laiko sustabdyti inercijos procesą. Dėl to mums reikia visą laiką atsižvelgti į įvairius veiksnius: koks vėjas, kiek ilgai jis pūtė, ar vyksta sustiprėjimas, ar tai po štormo, kokioje vietoje maudomės – ar tai įlankėlė, ar sekluma – kaip į krantą plūsta bangos – įstrižai, statmenai. Visi šie veiksniai paprastai žmogui sunkiai suvokiami ir suprantami“, – atkreipia dėmesį I. Dailydienė.

Ji akcentuoja, kad maudymasis bangose smėlingoje Baltijos jūros pakrantėje labai pavojingas. Mėgstantieji pliuškentis purslotose bangose turėtų žinoti, kad šių bangų aukštis siekia 2–3 metrus, nors prie kranto tai nėra juntama. Šios bangos turi didelę galią, kuri gali pargriauti ir traukti gilyn į jūrą, sako okeonologė.

„Smėlis labai lengvai pernešamas. Kai srovės greitis 2–3 m/s, gali greitai susiformuoti išplovimai. Žmogus, įėjęs į jūrą, faktiškai nejaučia, kad maudosi ne toje pačioje vietoje, kad jau yra nuneštas gerokai į šoną. Dėl to [...] bangomis rekomenduotina grožėtis arba įlipti į jūrą tik iki kauliukų, iki kelių eiti pavojinga. Jei žmonės eis giliau, pavyzdžiui, iki juosmens, tikėtina, kad banga ne tik užgoš visą žmogų, bet ir kartu pargriaus ir nuneš tolį į jūrą“, – tvirtina I. Dalydienė.

Ji priduria, kad prieš maudantis jūroje, net ir nesant bangų, reikėtų pasirinkti tam tinkamą vietą. Nederėtų maudytis ten, kur nėra gelbėtojų, nėra pažymėtos duobės. Be to, derėtų nepamiršti, kad dėl lengvai pernešamo smėlio duobės gana greitai gali pakisti.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kalba Vilnius

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...