captcha

Jūsų klausimas priimtas

VU rektorius: didžioji dalis dėstytojų skursta

Vidutiniai jaunų dėstytojų atlyginimai – vos didesni už minimalią mėnesio algą, tačiau net ir aukštesnius laipsnius turintys aukštųjų mokyklų pedagogai skursta, LRT RADIJO laidoje „LRT Vasaros studija“ sako Vilniaus universiteto rektorius Artūras Žukauskas. Savo ruožtu švietimo ir mokslo viceministrė Svetlana Kauzonienė siūlo universitetams mažinti dėstytojų skaičių arba bendradarbiauti su verslu ir didesniems dėstytojų atlyginimams lėšų gauti dalyvaujant įvairiuose projektuose.
BNS foto nuotr.
BNS foto nuotr.

Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras (MOSTA) skaičiavimais, įsitvirtinusių ir vadovaujančių Lietuvos tyrėjų vidutinis minimalus atlyginimas yra 4 kartus mažesnis nei ES vidurkis (palyginti perskaičiavus pagal perkamosios galios paritetą). Vidutinis docentų atlyginimas Lietuvos aukštosiose mokyklose – 903 eurai, lektorių – 553 eurai, o asistentų – 345 eurai, kai vidutinis darbo užmokestis šalyje 2015 m. IV ketvirtį siekė 744,2 euro.

Dėstytojo darbas – iš idėjos

VU rektorius A. Žukauskas sako, kad geri dėstytojų atlyginimai egzistuoja tose studijų programose, kuriose – milžiniški studentų srautai arba kai tai yra valstybės nefinansuojamos studijų programos.

„Tačiau didžioji dalis dėstytojų skursta. Dirbti gali tik labai savo profesijai atsidavę žmonės arba tie jauni dėstytojai, kuriems pragyventi gali padėti šeima“, – teigia radijo laidos pašnekovas.

Tačiau švietimo ir mokslo viceministrė S. Kauzonienė tikina, kad dėstytojų atlyginimus gali nustatyti pat aukštoji mokykla. „Universitetai ir kolegijos turi tam tikrą autonomiją, kuri yra įtvirtinta Konstitucijoje bei Mokslo ir studijų įstatyme, tad gali nustatyti savo struktūrą, vidaus darbo tvarką bei darbo apmokėjimo sąlygas“, – tvirtina ji.

Vis dėlto tokią universitetų galimybę VU rektorius vadina triuku ir atkreipia dėmesį, kad formaliai universitetas pats gali nustatyti dėstytojų atlyginimų dydžius, bet pinigus juk skiria valstybė.

„Nuo 2009-ųjų vadinamasis studento krepšelis beveik nebuvo indeksuotas, nors jau buvomeišgyvenę krizę ir atlyginimai augo daugelyje sričių. Jei krepšelis padidėtų, universitetas galėtų padidinti atlyginimus, tačiau kalbėti, kad universitetas pats nustato atlyginimus, yra juokinga“, – teigia A. Žukauskas.

Savo ruožtu švietimo ir mokslo viceministrė sako, kad universitetai dėstytojų atlyginimams turėtų užsidirbti iš papildomos prokejtinės veiklos, bendradarbiaudami su verslu. „Mes labai skatiname universitetus bendradarbiauti su verslu ir tokiu būdu papildomai užsidirbti, pakelti dėstytojams atlyginimus. Kita vertus, kiekvienas universitetas turi įvertinti dėstytojų krūvį, studijų programų dubliavimąsi. Galbūt dėstytojų rinkoje yra per daug arba nepakankama konkurencija“, – kalba S. Kauzonienė.

Darbas trijuose universitetuose leido išgyventi, bet liūdino dėstymo kokybe

Vilniaus, Mykolo Romerio bei Šiaulių universitetuose keletą metų vienu metu dėstęs Modestas Grigaliūnas sako, kad tik dirbant kelis darbus galima pakankamai užsidirbti, tačiau dėl to kenčia darbo kokybė.

„Dėl mažų atlyginimų tiek aš, tiek kiti dėstytojai turi imtis įvairiausių papildomų darbų – dėstyti kituose universitetuose, dirbti privačiame sektoriuje. Aš dėl mažo atlyginimo ėmiausi darbo skirtinguose universitetuose, tai truko porą metų.

Tačiau dėl darbo skirtingose vietose, skirtinguose miestuose turėjau sekinantį darbo krūvį. Dėl krūvio neišvengiamai kentėjo darbo kokybė, ir galiausiai supratau, kad reikia turėti sąžinės ir padorumo pačiam sau pasakyti, jog negali vesti tokios kokybės paskaitų“, – pasakoja M. Grigaliūnas.

Pasak pašnekovo, kaip lektorius dirbdamas visu etatu ir būdamas mokslų daktaras, dėstytojas gali gauti 400–500 eurų atlyginimą. Tačiau tai pinigai, iš kurių išgyventi sudėtinga, ypač  jaunoms šeimoms. Dirbant keliuose universitetuose, pasak jo, įmanoma susirinkti antra tiek.

Privačioje aukštojoje mokykloje – dvigubi atlyginimai

ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto rektorius Alfredas Chmieliauskas savo universitetą bendrame kontekste įvardija kaip sėkmingą pavyzdį.

„Prieš 17 metų universitetas pradėtas kurti ir dėl neigiamų patirčių. Jį kūrė žmonės, norėdami greitesnių pokyčių, nei jie įmanomi  visoje didelėje ir sudėtingoje valstybinėje švietimo ir mokslo sistemoje.

Nuo pat pradžių turėjome nuostatą orientuotis į kokybę. Nesudėtinga suvokti, kad vienas veiksnių, lemiančių studijų kokybę, yra dėstytojų, darbuotojų atlyginimas. Spręsdami, koks atlyginimas užtikrintų geresnes studijas, nutarėme, kad tai turėtų būti du kartus didesnis atlyginimas nei vidutiniškai valstybiniuose universitetuose. Panašios tendencijos išlieka iki šiol“, – pažymi pašnekovas. 

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kalba Vilnius

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...