captcha

Jūsų klausimas priimtas

Ko rūkaliai nežino apie elektronines cigaretes

Rūkant elektronines cigaretes nikotino įkvepiama daugiau, tad ir priklausomybė vystosi didesnė, LRT RADIJUI sako Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Pulmonologijos ir alergologijos centro vadovas Edvardas Danila. Jo teigimu, kvapiosios medžiagos, esančios šiose cigaretėse, rūkant virsta kancerogeninėmis, todėl auga tikimybė susirgti vėžiu. Beje, pabrėžia profesorius, tik gamintojai žino tikrąją šių medžiagų sudėtį.
AFP / Scanpix nuotr.
AFP / Scanpix nuotr.

– Kas yra elektroninės cigaretės?

– Tai forma ir dydžiu į cigaretes panašūs prietaisai, kuriuose yra kapsulė, o joje – ištirpintas nikotinas ir nežinomas kiekis bei koncentracija įvairiausių kvapiųjų medžiagų. Prietaiso mechanizmą dar sudaro ten esantis garintuvas ir speciali baterija. Rūkant elektroninę cigaretę, ta kapsulė garinama ir kvėpuojama garais, turinčiais nikotino ir kvapiųjų medžiagų.

Elektronines cigaretes mėginama populiarinti kaip alternatyvą įprastinėms, kaip pagalbos priemonę metantiems rūkyti. Tačiau duomenų, patvirtinančių, kad jos gali atlikti tokią funkciją, nepakanka.  Prieš kelis mėnesius Amerikoje gydytojų pulmonologų draugija kreipėsi į JAV maisto ir vaistų agentūrą, kad šis klausimas būtų išnagrinėtas. Ką jie sužinojo?

Elektroninėse cigaretėse, kitaip nei deklaruojama, visgi yra nikotino, o rūkant jo įkvepiama netgi daugiau. Tai nėra grynas nikotinas – jis sujungiamas su tam tikromis medžiagomis, kad būtų ištirpintas ir garinamas. Nurodomas nikotino kiekis neatitinka to, kuris rastas ištyrus cigaretes. Taip pat niekas, išskyrus pačius gamintojus, nežino ir neskelbia tikrosios kvapiųjų medžiagų sudėties, kurios, vykstant garinimo procesui, tampa kancerogeninėmis medžiagomis.

- Ar rūkant elektroninę cigaretę taip pat vystosi priklausomybė?

– Kol kas duomenų dar nėra, nes jos paplito ne taip ir seniai. Tik po kelerių metų informacijos bus pakankamai daug. Bet pagal tyrimo išvadas, kurias pateikė Amerikos maisto ir vaistų agentūra, paaiškėjo, kad nikotino kiekis, gaunamas rūkant elektronines cigaretes, yra didesnis nei rūkant įprastas. Tad ir priklausomybė nuo jų yra didesnė.

Pirmoji priklausomybės stadija yra psichologinė, o ilgainiui tampa ir fizine. Ši kompetentinga institucija, reguliuojanti maisto produktų ir vaistų vartojimo teisinius dalykus, pastebėjo, kad, kitaip nei deklaruoja elektronines cigaretes pardavinėjančios kompanijos, rūkančių žmonių skaičius tik didėja. Šios agentūros teigimu, tai nėra priemonė, galinti padėti mesti rūkyti.

– Teigiama, kad elektroninė cigaretė turi mažiau specifinio dūmų kvapo, taip pat nuo jos mažiau pagelsta rankos ir dantys.

– Net laikais, kai dar nebuvo elektroninių cigarečių, įprastų cigarečių gamintojai viliodavo pirkėjus būtent taip – gerindami produktų skonį. Kai kurių valstybių institucijos net draudžia mėtines cigaretes, nes jos skatina vartojimą.

Elektroninių cigarečių gamintojai teigia, kad jos yra saugios, nes cigaretėse esančios kvapiosios medžiagos – patvirtintos ir plačiai naudojamos. Amerikos maisto ir vaistų agentūra nustatė, kad tai yra klaidinga informacija. Kvapiosios medžiagos yra patvirtintos, tačiau jos skirtos ir tinkamos vartoti per burną, t. y. kai jos patenka į virškinimo sistemą. Bet jokiu būdu ne tada, kai jų įkvepiama į plaučius.

– Kokia yra rūkymo žala?

– Apie elektronines cigaretes daug tyrimų dar nėra, bet prieš porą metų Europos pulmonologų žurnale buvo paskelbta publikacija, parengta Graikijos mokslininkų, kurie ištyrė ūminį šių cigarečių poveikį kvėpavimo takų laidumui, t. y. kaip bronchai įkvepiamą orą praleidžia į plaučius. Šis darbas parodė, kad net daliai sveikų žmonių elektroninių cigarečių rūkymas sukelia bronchų spazmą, kitaip – bronchų susiaurėjimą. O dėl kiekvieno bronchų susiaurėjimo į organizmą patenka mažiau deguonies.

Rūkant įprastas cigaretes, pažeidžiami ne tik bronchai, bet ir plaučiai, o per šiuos netiesiogiai ir visas žmogaus organizmas. Kai trūksta deguonies, pažeidžiama daugelis organų, didėja tikimybė susirgti vėžiu, tuberkulioze ir kitomis infekcinėmis ligomis.

– Kaip reikia atremti argumentus, kai pasisakoma už rūkymą?

– Tokie argumentai yra nesunkiai atremiami, nes turbūt nėra jokios kitos tokios žalingos medžiagos, kuri kenktų visiems žmonėms. Rūkymas tiesiogiai lemia 90 proc. visų vėžio atvejų, 80 proc. – lėtinės obstrukcinės plaučių ligos atvejų. Iš visų rūkalių lėtine obstrukcine plaučių liga suserga 15–20 proc., plaučių vėžiu – apie 5 proc., bet rizika susirgti kuria nors liga būtent rūkantiems yra dešimtis kartų didesnė nei nerūkantiems.

Taip pat rūkymas pagreitina senatvę – rūkantis žmogus susitrumpina gyvenimą 10–20 metų. Visus šiuos duomenis patvirtina nepriklausomi tyrimai, kurių pirmieji atlikti Britanijoje. Niekas nežino, kiek skirta gyventi vienam ar kitam žmogui, bet rūkydamas asmuo bet kokiu atveju susitrumpina gyvenimą. Nedaug rūkydamas – 10 metų, dažnai rūkydamas – 20 metų, be to, dėl to atsiranda ir visos senatvės ligos.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kalba Vilnius

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...