captcha

Jūsų klausimas priimtas

Kultūros pasaulio įdomybės: perkurtas „Spice Girls“ klipas primena apie pasaulio moterų padėtį

Prieš 20 metų britų grupės „Spice Girls“ populiarios dainos „Wannabe“ vaizdo klipas perdarytas į socialinį, primenantį apie moterų padėtį visame pasaulyje. Naujasis vaizdo klipo variantas praėjusią savaitę plačiai pasklido po socialinius tinklus. Vaizdo klipe nuolatos keičiasi šokančios merginos, kiekvieną kartą galima atpažinti vis kitos kultūros šalį – Indiją, Pietų Afriką, Jungtinę Karalystę.
Reuters/Scanpix nuotr.
Reuters/Scanpix nuotr.

Šalims keičiantis, fone matomos žinutės apie tai, ko nori pasaulio moterys: galimybių mokytis, darbo užmokesčio, kuris nepriklauso nuo lyties, kad būtų sustabdytos nepilnamečių vedybos, kad būtų užkirstas kelias smurtui prieš mergaites ir moteris. Šiuo vaizdo klipo žmonės skatinami dalytis savo linkėjimais ir prašymais pasaulio moterims mergaitėmis.

Tokie įrašai socialiniuose tinkluose rašomi su žyma #WhatIReallyReallyWant (liet. – ko aš tikrai labai noriu). Žmonės, gyvenantys skirtingose šalyse, pradėjo dalytis savo asmenukėmis, kuriose jie laiko užrašą, pranešantį, kas, jų nuomone, moterų atžvilgiu turėtų keistis. Pasaulio žmonių žinutės bus pristatytos pasaulio lyderiams per Jungtinių Tautų tvaraus vystymosi susitikimą šių metų rugsėjį.

Buvusi „Spice Girls“ narė Victoria Beckham taip pat pasidalijo savo noru. Ji rašė labai norinti, kad pasaulyje nebūtų atvejų, kai mergaitės miršta nuo ŽIV. Ir V. Beckham, ir kita buvusi „Spice Girls“ narė Melanie C savo paskyrose džiaugėsi, kad 20 metų senumo pašėlęs jų hitas atgimė tokiu nuostabiu būdu ir suteikia galią naujoms kartoms.

Restauruojama Napoleono žirgo iškamša

Armijos muziejaus Paryžiuje lankytojai gali išvysti, kaip iškamšų meistrai restauruoja paskutinio Napoleono Bonaparto žirgo Vizirio iškamšą. Jis prieš 200 metų Napoleoną nešė pergalinguose mūšiuose prieš prūsus ir rusus. Baltą arabų eržilą 1802 m. Napoleonui padovanojo Osmanų sultonas. Šis žirgas lydėjo prancūzų karžygį ir į pirmąją tremtį Elbos saloje 1814 m.

Napoleonui sugrįžus 100 dienų, Viziris jau buvo per senas kartu siekti naujų pergalių, todėl buvo atiduotas ypatingai priežiūrai imperatoriškose arklidėse, o pažeminimą po Vaterlo mūšio ir tremtį į Elenos salą Napoleonas išgyveno jau be savo ištikimo ristūno.

Kritusį žirgą pirmą kartą iškimšo imperatoriškųjų arklidžių meistras, paskutinius metus jį ir prižiūrėjęs. Baimindamasis keršto dėl visko, kas susiję su Napoleonu, arklidžių vadovas žirgo iškamšą pardavė Šiaurės Prancūzijoje gyvenusiam anglui Williamui Clarkui, tačiau ir jam pasidarė neramu dėl Napoleono šešėlio namuose, todėl W. Clarkas kontrabandos keliais pervežė Vizirį į Angliją. Kad kontrabandos niekas nesučiuptų, vyrai ištraukė iškamšos turinį.

Galiausiai iškamša vėl buvo padaryta ir 1843 m. Napoleono žirgas buvo eksponuojamas Istorijos muziejuje Mančesteryje.

Šiandien Vizirio karčiai preciziškai prisegti segtukais, panašiais į kirpėjo segtukus, žirgas išdidžiai stovi ant platformos, o du iškamšų meistrai bando sugrąžinti jam praeities šlovę. Per dvi savaites planuojama sutvarkyti įplyšimus ir įtrūkimus, aiškiai matomus ant vieno peties. Specialistai taip pat siekia grąžinti kailio žvilgesį bei drėgmę ir kruopščiai šalina susikaupusias dulkes.

Viziris restauruojamas iš aukojamų lėšų, kurias, pasak Armijos muziejaus atstovų, surinkti buvo lengva: vietoj reikiamų 15 tūkst. eurų paaukota 20,5 tūkst. Iš likusių pinigų planuojama įsigyti specialų mikroklimatą palaikantį stiklinį gaubtą.

Į Rumuniją grįžo Drakula

Scena ir jos prieigos paskendusios visiškoje tamsoje, jos viduryje ant platformų glaudžiai ratu sėdintys muzikantai tik šiek tiek apšviesti. Šviesa krinta ir iš ekrano, kuriame patys įtempčiausi filmo vaizdai susilieja su muzika. Vaizdo projekcija sudėliota taip, kad iš karsto išlendanti ranka, atrodo, siekia atlikėjų.

Taip atrodo amerikiečių kompozitoriaus Philipo Glasso ir San Fransisko Kronos kvarteto naujas pasirodymą „Drakula – muzikas ir filmas“. Per jį gyvai atliekama 1998 m. filmo muzika, sukurta Ph. Glasso, o už muzikantų nugarų matyti 1931 m. filmo apie Drakulą versijos vaizdai. Pirmajam pasirodymui Ph. Glasas pasirinko Drakulos tėvynę – Rumuniją.

XIX a. pradžioje sukurtas Bramo Stokerio romanas „Drakula“ buvo įkvėptas legendų apie XV a. gyvenusį Rumunijos princą Vladislovą, kuris buvo pagarsėjęs dėl žiaurių priešų kankinimo metodų, nusikaltimų ir Osmanų imperijos karių grobimų. Romane pasakojama, kaip vampyras palieka Transilvaniją ir prasimaitinimo išvyksta ieškoti Londone.

Ph. Glassas teigia, kad pasirodymas, sujungiantis gyvą muziką ir ištraukas iš kino juostų, leidžia žiūrovams daug labiau įsijausti į filmą.

Žurnalistų kalbinti į koncertą atėję rumunai buvo labai susidomėję pasirodymu ir Drakulos istorija nėra pagrindinė priežastis. Svarbiausia buvo paties Ph. Glasso koncertas, o už tai, kad pasaulinio garso kūrėjas atvyko į Bukareštą, jie dėkoja Drakulai. Patys rumunai apie šį herojų sužinojo daug vėliau nei visas pasaulis. Iki 1990 m. jis buvo žinomas nedaugeliui dėl to, kad diktatorius Nikolae Ceausescu buvo šalyje buvo uždraudęs B. Stokerio romaną ir filmus.

Minipasaulis už 3 mln. eurų

Lione duris atvėrė pirmasis Prancūzijoje animuotas miniatiūrinis pasaulis. Beveik 4 tūkst. kvadratinių metrų teritorijoje lankytojai gali klaidžioti po daugybę kartų sumažintus kalnus, miestus, kaimiškas vietoves. Gatvėse, kalnuose, namuose judančios žmonių ir gyvūnų figūrėlės pasakoja istorijas, sukuriamos situacijos, kurios daugeliui gali sukelti ir juoką, vaizduotei sužadinti pasakojamos ir magiškos istorijos.

Miniatiūriniame parke iš viso veikia apie 30 tūkst. žmonių figūrėlių ir 4 tūkst. skirtingų gyvūnų. Po minipasaulio gatves važinėja automobiliai, dviračiai, traukiniai. Skirtingose miniatiūrinio pasaulio parko dalyse sukurti skirtingi metų laikai, klimato juostos.

Mini pasaulio direktorius Richard`as Richarte`as pasakoja, kad idėja gimė, kai, tvarkydamas garažą, rado seno miniatiūrinio kalėdinio kaimelio dalis ir paprašė dukros jas sudėti. Anot jo ,tai buvo lemtingas momentas, po kurio jis negalėjo miegoti visą naktį ir kūrė planus, kaip šį mažą modelį išplėsti ir paversti realybe.

Minipasauliui pastatyti reikėjo apie 70 tūkst. valandų, o tai yra maždaug aštuoneri metai darbo – per tiek laiko keliolikos patyrusių menininkų komanda pavertė svajonę tikrove. Profesionalūs scenografai kūrė specialų apšvietimą, kad per 20 minučių trunkančią minipasaulio parą saulėlydžiai ir saulėtekiai atrodytų kuo tikroviškiau. Taip pat sukurtas specialus atmosferinis garsas įvairiems paros, metų laikams iliustruoti.

Privatūs investuotojai parkui skyrė apie 3 mln. eurų. Tačiau tai dar nėra galutinis projektas – minipasaulis artimiausiu metu toliau plėsis ir augs.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kalba Vilnius

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...