captcha

Jūsų klausimas priimtas

Meteorologė: pavasaris niekur nedings, bet jo dar teks palaukti

Pavasario dar teks kantriai palaukti – artimiausią savaitę jis neateis, bet per šv. Velykas jau mėgausimės teigiama temperatūra. Taip teigia metereologė Vida Ralienė.
V. Radžiūno (LRT.lt) nuotr.
V. Radžiūno (LRT.lt) nuotr.

Pavasario dar teks kantriai palaukti – artimiausią savaitę jis neateis, bet per šv. Velykas jau mėgausimės teigiama temperatūra. Taip teigia metereologė Vida Ralienė.

Ji priduria, kad mūsų senoliai sakydavo – jei kovas šaltas, gegužė bus šilta. Tad, tikėkimės, visą šilumą, kuri priklauso kovui ir visam pavasariui, atsiimsime gegužę.

Apie vis neateinantį pavasarį ir tolimesnes prognozes metereologę Vidą Ralienę kalbino LRT radijo laidos „Ryto garsai“ vedėjai.

Jei palygintume pernykštį kovą, kai vilkėjome švarkelius, šiųmetis – vis dar šaltas: esame apsirengę žieminiais drabužiais, paltais, kepurėmis. Kuris kovas yra anomalija – pernykštis ar šiųmetis?

Anomalijomis juos galima pavadinti abu. Pernykštis kovas buvo šiltas. Beje, šiltas buvo ir visas pavasaris. Pernai kovo mėnesio vidutinė temperatūra buvo nuo 0,5 laipsnio šilumos kraštiniuose rytiniuose rajonuose iki beveik 2,5 laipsnio šilumos. Pietvakariniuose rajonuose – aukštesnė už standartinę klimato normą, už mūsų vidutinius daugiamečius dydžius.

O tie pora laipsnių – ar tai daug?

Tai yra nemažai. Šiemet gi kovo mėnesį, įvertinus jau praėjusias dienas ir prognozes iki mėnesio pabaigos, vidutinė temperatūra turėtų būti apie 5 laipsnius šalčio, t.y. gerokai mažesnė už klimato normą. Šių metų kovo vidutinė temperatūra bus panaši kaip buvo gruodžio mėnesio temperatūra. Arba, jeigu lygintume su vidutiniais daugiamečiais duomenimis, tai toks pas mus paprastai būna vasaris.

Pamenu, jūsų kolegė Audronė Galvonaitė dar žiemos pradžioje taip ir prognozavo, kad žiema bus panaši į tortą ar sluoksniuotą pyragą – keli atlydžiai, keli stiprūs atšalimai. Vadinasi, tokius keistus pasikeitimus prognozuoti yra įmanoma?

Yra ilgalaikės sezoninės prognozės. Jos, aišku, nenumato orų kaitos padieniui. Tačiau tai jau yra mūsų klimatas kiekvieną žiemą, ji juk niekada nebūna pastovi. Kaip prasidėjo, atšalo, taip ir baigėsi su kalendoriumi visos mūsų žiemos, visas mūsų klimatas yra toks – su atšalimais, su šaltesnio oro įsiveržimais, su atodrėkiais. Ir jeigu visą žiemą nebūtų atodrėkių, nebūtų tų pasikeitimų arba, jeigu visa žiema būtų šalta, tai būtų kažkas nepaprasto, nelietuviško, labai neįprasto.

Ar pritartumėte tokiems pastebėjimams, kad dabar apskritai neliko pereinamųjį laikotarpių – pavasario ir rudens. Staiga labai atšąla ir staiga labai atšyla, iškart po žiemos pereiname kone į vasarą. Ką manote apie tai?

Atrodo, kad sutrumpėjo visas pavasaris, žydėjimas labai trumpas. Ir visi medžiai (taip buvome įpratę), kai pradeda žydėti kovo pabaigoje, balandžio pradžioje, ilgai visas tas grožis užsitęsia. Pastaruoju metu viskas greitai pražysta. Ir rudenį pastaruoju metu jau darosi šilčiau, tas šaltesnis oras ateina šiek tiek vėliau. Galbūt todėl ir tas sezonas šiek tiek nusitęsia į pavasarį, būna šaltesnis ilgiau. 

O kaip apskritai pastaruoju metu keičiasi klimatas?  Kas tam turi įtakos tokiems orams kaip šį pavasarį?

Na orams daugiausia turi įtakos saulės šilumos pernešimas ciklonais ir anticiklonais, t.y. atmosferos cirkuliacija. Na, o pačiai klimato kaitai be natūralių priežasčių pastaraisiais šimtmečiais daugiausiai įtakos turbūt turi žmogaus veikla. Mes kertame miškus, mes keičiame cheminę atmosferos sudėtį. Dėl to kitaip vyksta Žemės paviršiaus atšilimas, jis kitaip formuojasi, keičiasi oro masių ciklonų ir anticiklonų keliai, tačiau daugiausiai taip yra dėl žmogaus veiklos. Pati saulė turbūt taip dažnai nekeičia savo intensyvumo – kiek siuntė mums tos energijos, tiek ir siunčia, tik mes ją perskirstome, paveikiame jos pasiskirstymą.

Pacituosiu jūsų kolegę Audronę Galvonaitę. Viename interviu ji visai neseniai yra sakiusi, kad pavasaris į Lietuvą ateina 15 km/parą greičiu. Ar pritartumėte šiai nuomonei? Ar jis taip lėtai ir ateina?

Tikriausiai taip jau yra paskaičiuota, kadangi anksčiausiai meteorologinis pavasaris, kai paros vidutinė temperatūra tampa teigiama, ateina į pietvakarinius Lietuvos rajonus, t.y. pamary, palei Nemuną, Suvalkijos pakrašty aukščiausia temperatūra būna greičiausiai. Remiantis vidutiniais daugiamečiais stebėjimais, tai vyksta apie kovo 15 d. O štai Aukštaitijos šiaurės rytinį pakraštį – Zarasus, Dūkštą, meteorologinis pavasaris pasiekia kovo 25 d. 

Beveik dvi savaites keliauja?

Taip, dešimt dienų keliauja iš pietvakarių į šiaurės rytus. Įvertinant Lietuvos plotį, galima sakyti, kad tokiu greičiu jis ir keliauja.

O tas pavasario lygiadienis, ar kaip atskaitos taškas jis dar ką nors reiškia ar jau ne?

Vis tik jis kažką dar reiškia, nes kuo aukščiau saulė, tuo daugiau šilumos ji mums teikia. Ir paprastai būtent Vilniaus platumoje, ties Vilniumi, meteorologinis pavasaris dažniausiai ir sutampa su lygiadieniu, vyksta apie 20–21 d., tačiau kiekvienais konkrečiais metais šilumos, pavasario atėjimas labai priklauso nuo atmosferos cirkuliacinių procesų, t.y. mūsų platumoje nuo to, kas yra galingesnis – daug šilumos sukaupęs ir per vasarą atiduodantis vandenynas ar tas rytuose esantis didžiulis šaltas kontinentas. Šiais metais tas pavasaris toks šaltesnis dėl to, kad vyrauja oro masių pernaša, prietaka, kai į Lietuvą iš rytų nuo to šalto kontinento iš šiaurės rytų, iš šiaurės oras nuolat plūsta šaltas.

Neseniai girdėjau gamtininką sakant, kad vis tiek tas pavasaris ateis?

Taip, niekur jis nedings. Saulė kiekvieną dieną siunčia vis daugiau tos šilumos ir vis tiek mes savo dalį gausime. Tad reikia džiaugtis ir tikėtis. Mūsų senoliai, kurių gyvenimas labai priklausė nuo gamtos, ją stebėjo, nuolat darė išvadas. Jie sako, kad, jeigu kovas šaltas, gegužė bus šilta. Tai tikėkimės, kad visą tą šilumą, kuri priklauso visam pavasariui, gausim gegužę.

Tuos senuosius spėjimus žino visi, turbūt sinoptikai taip pat stebi tam tikras mėnesio dienas, pavyzdžiui, barsuko apsižvalgymą. Ar jis vis dar ką nors reiškia?

Na, tiesą pasakius, nėra atliktų mokslinių tyrimų, ar iš tikrųjų tie pastebėjimai pasitvirtina. Tačiau aš į senolių pastebėjimus (jeigu tai yra nustatyta mūsų gyvenamoje vietovėje) žiūriu pagarbiai. Dabar mes gyvename savo šiltuose namuose, važinėjame šiltais automobiliais, nuo gamtos esame mažiau priklausomi. Apsirengei tinkamai ir visas oras tau geras. Anksčiau žmonės ir jų veikla, jų gyvenimas labai priklausė nuo orų. Jie juos stebėjo, darė išvadas, perdavinėjo iš kartos į kartą, tai vis tik tokių ilgalaikių prognozių ignoruoti nereikėtų. Negali sakyti, kad tai – visiška nesąmonė, ir šios įžvalgos visai netinkamos. Tačiau, kaip minėjau, mokslinių tyrimų nėra atlikta, neišsiaiškinta, kiek jos yra teisingos.

Ar prognozuojama karšta vasara?

Tie skaičiavimai vykdomi, klimato modeliavimas atliekamas. Lietuvoje, deja, mes neturime tokios galingos kompiuterinės įrangos, kad galėtume atlikti tuos skaičiavimus. Europoje šituo užsiima Europos vidutinės trukmės orų prognozių centras ir, pagal jo preliminarius skaičiavimus, artėjančios vasaros vidutinė temperatūra prognozuojama vienu laipsniu aukštesnė nei vadinama standartinė klimato norma. Tai ar tai daug, ar mažai tas vienas laipsnis? Kaip sezonui, tai nėra labai mažai, nes pernykštės vasaros temperatūra, nepaisant vėsios sezono pradžios, buvo tik pusę laipsnio aukštesnė už standartinę klimato normą.

Tai turbūt karštesnė šiemet?

Lyginant su pernykšte, turėtų būti šiek tiek šiltesnė. Bet iki vasaros dar likę du mėnesiai. Tas klimato modeliavimas yra vis tik dar labai sudėtingas ir tik beprasidedantis mokslas. Prognozės dar bus tikslinamos, naujausią paskelbsime besibaigiant pavasariui tarnybos internetinėje svetainėje. Galėsite pasižiūrėti, pasiskaityti.

Žmonės labai dažnai pamiršta, kokie anksčiau buvo orai, ir jiems atrodo, kad pirmąkart toks vėlyvas pavasaris... Bet juk tokių šaltų būta ir anksčiau?

Šaltesnis nei įprasta kovo mėnesis XXI a. buvo tik du kartus – 2005 m. ir 2006 m. Ir net tais, palyginus šaltais 2005 m., dienomis neigiama temperatūra kovo mėnesį laikėsi iki mėnesio vidurio, o antroje mėnesio pusėje termometrų stulpeliai pakildavo virš nulinės padalos. O šiemet jau antra mėnesio pusė, bet teigiamų temperatūrų dienomis dar retai pasitaiko.

Ar Čeliabenske nusileidęs meteoritas nesujaukė klimato?

Na, jeigu jis tą klimatą ir sujaukė, tai mes tai pajusime šiek tiek vėliau. Jei jis būtų sprogęs Lietuvoje, galbūt būtume pajutę ir greičiau. Tačiau niekas gamtoje nevyksta be jokio sąryšio, visi reiškiniai priklauso vieni nuo kitų. Taigi netiesioginis poveikis visgi turėtų būti.

Su kuo bendradarbiauja Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba, kai sudaromos ilgalaikės prognozės? Ar mūsų tarnyba tiesiog stebi, ką daro kiti?

Lietuva yra ir pasaulinės meteorologijos organizacijos narė, kadangi orai neturi sienų – oro masės keliauja iš vienos šalies į kitą, nesustodamos pasienyje. Esame Europos meteorologinių palydovų eksploatacijos nariai, nes nėra Lietuva tokia turtinga, kad pati išvestų į orbitą meteorologinį palydovą. Tad visos Europos šalys sudeda savo lėšas, savo indėlį ir naudojasi vieno palydovo informacija.

Taip pat esame nariai jau minėto Europos vidutinės trukmės orų prognozių centro, mat yra reikalingi labai dideli kompiuterių ir mokslo resursai. Viena Europos šalis nėra pajėgi vystyti šitos srities, taigi visos pasaulio šalys jungia savo lėšas ir mokslinį potencialą vienoje vietoje. Ten atliekamas ilgalaikių atmosferos procesų modeliavimas. Ir tais skaičiavimais mes galime remtis, sudarydami prognozes.

Vienu sakiniu – kada sulauksime pavasario?

Tikėkimės, kad jau kitą savaitę naktys bus vis švelnesnės, dienomis temperatūra kils vis aukščiau ir savaitės pradžioje, pietvakarinėje šalies dalyje jau prasidės dienomis atodrėkiai, o pabaigoje atodrėkiai pasieks ir rytinius rajonus. O per Velykas galima tikėtis, kad visoje Lietuvoje dienomis temperatūra bus teigiama ir vis šiltesnė, tačiau kol kas staigaus pavasario per kelias dienas, kaip paprastai būna, kai žiema užsitęsia, nenusimato.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kalba Vilnius

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...