captcha

Jūsų klausimas priimtas

Plastikinius indus gali pakeisti net gaminiai iš palmių lapų

Daugumos netvarkinga šalimi laikoma Indija atsisako plastikinių maišelių ir naudoja popierinius, LRT RADIJUI sako Indijos-Baltijos prekybos rūmų vadovas Gediminas Citukas. O štai San Fransiske, anot Baltijos aplinkos forumo aplinkosaugos specialistės Justės Buzelytės-Kukučionės, dėl atliekų problemos nuo 2017 m. nebeliks vienkartinių, šilumą ilgiau išlaikančių puodelių. Taigi, pabrėžia ji, vienkartiniai indai net per iškylas nėra geriausia išeitis – ir pigiau, ir ekologiškiau naudoti daugkartinius indus.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

Plastikinių indų atsisako net Indija

Vienkartiniai indai per iškylas ar šventes gamtoje – lengviausias pasirinkimas, bet jų reikėtų vengti, LRT RADIJUI sako Baltijos aplinkos forumo aplinkosaugos specialistė Justė Buzelytė-Kukučionė ir pataria įsigyti daugkartinių indų komplektą, nes tai efektyviau tiek pinigine, tiek aplinkosaugine prasme. Nors manoma, kad popieriniai indai yra mažiau kenksmingi aplinkai, specialistė teigia, kad taip nėra, mat jų gamybai reikia gana daug sąnaudų, o popierinio indo, sutepto riebalais, net negalima rūšiuoti. Taigi, sako ji, sunku pasakyti, kas yra geriau – popierius ar plastikas.

Specialistės teigimu, vienkartinius indus derėtų naudoti tiktai vieną kartą, vengti dėti į juos labai karštą maistą ir verčiau tam naudoti, pavyzdžiui, polipropileno puodelį. Taip pat, įspėja ji, reikia vengti susibraižiusių indų, nes tai didina cheminių medžiagų patekimo į maistą galimybę.

Indijos-Baltijos prekybos rūmų vadovas Gediminas Citukas, paklaustas, kaip atrodo Indija – šalis, kurioje žmonės negalvoja apie rūšiavimą, pasakoja, kad tai vietovė, pasižyminti bene didžiausiu pasaulyje kontrastu tarp skurdo ir prabangos, purvo ir švaros. Tačiau, nors daugeliui europiečių ši šalis dėl švaros trūkumo nepatinka, jis sako, kad iš Indijos galima kai ko pasimokyti – šalies sostinėje Delyje prekybos centruose plastikiniai maišeliai nebeparduodami (dėl to net buvo priimtas vyriausybės įstatymas).

Indija, G. Cituko teigimu, technologijas ir pramonę ima stipriai orientuoti į tai, kad produkcija nekenktų gamtai, gaminiai būtų iš biologiškai suyrančių medžiagų. Kadangi šalyje nėra daug žalumos, stengiamasi investuoti pinigus į savo ateitį.

Palmių lapų indai –  natūrali alternatyva

G. Cituko teigimu, vienkartiniai palmių lapų indai yra visiškai natūralūs ir nekenksmingi gaminiai. Tai augalinės kilmės suyrantys indai, gaminami iš katekinės arekos arba betelio palmės priešlapio. Šios palmės priešlapis, aiškina specialistas, yra vientisas lakštas, kuris sumedėjęs nukrinta, tad medis nėra žalojamas, kertamas ar pjaunamas. Išdžiovintas ir nuplautas priešlapis supresuojamas iš dviejų pusių 100 °C temperatūroje ir gaminys būna baigtas.

Kalbėdamas apie tokių indų savybes, G. Citukas sako, kad jie yra 100 proc. natūralūs, biologiškai suyrantys, tinkami kompostui ir net trąšoms gaminti. Gaminiai suyra per 60 dienų tiek žemėje, tiek vandenyje be jokių pasekmių. Pašnekovas priduria, kad indai iš palmių lapų yra tvirtesni nei įprasti vienkartiniai, be to, gali būti naudojami ir šaldytuve, ir mikrobangų krosnelėje ar orkaitėje. Dar vienas jų privalumas tas, kad į šiuos gaminius neįsigeria jokios maisto medžiagos.

G. Citukas, pasakodamas apie palmių lapų indus, pabrėžia, kad tai – visiškai natūralus produktas. Juos gaminant gamyboje nenaudojama nei cheminė, nei sintetinė, nei rišamoji ar dažomoji medžiaga. Palmės, kurių priešlapiai naudojami šiems indams, auga vis plečiamose plantacijose, tačiau auginamos ne specialiai dėl šių indų. Jų lapai naudojami įpakavimams, o riešutai – maistui.

Pašnekovas sako, kad tokių indų, pavyzdžiui, 10 lėkštučių komplektas, už įprastus plastikinius vienkartinius indus brangesnis tris kartus. Šiuos indus galima naudoti 3–4 kartus, tačiau ne daugiau, nes dėl visiškai natūralaus pobūdžio ant jų gali imti veistis mikroorganizmai.

J. Buzelytė-Kukučionė, kalbėdama apie alternatyvas vienkartiniams indams, teigia, kad putplastis yra tas pats plastikas, o polistirenas – taip pat, tiesiog išpūstas, tad tai nėra alternatyva. Kitoks yra bioplastikas ir iš jo pagaminti biodegraduojantys (100 proc. biologiškai suyrantys) indai, kuriuos galima kompostuoti.

Žinoma, priduria ekspertė, ne visi bioplastikai suyra visiškai, tad reikia žiūrėti, ar taip parašyta ant gaminio. Ji pateikia pavyzdį, kad štai San Fransiske nuo 2017 m. bus uždrausta pardavinėti polistireninius gaminius, pavyzdžiui, ilgiau šilumą išlaikančius puodelius. Tai rodo, kad suprasta, kokia didelė yra atliekų problema. Juk iš vandenynuose esančių šiukšlių 90 proc. sudaro plastiko atliekos.

Keisti reikia priežastis, o ne pasekmes

G. Citukas teigia, kad, kalbant apie atliekas ir jų gausą, reikia skirti priežastis ir pasekmes. Priežastys, jo manymu, slypi žmogaus sąmonėje, jo požiūryje į pasaulį, kitą žmogų ir save. Todėl, jei nuo pat ankstyvo amžiaus vaikai bus atitinkamai auklėjami, užaugs karta, kuri net nepirks prekių, kenkiančių gamtai.

Pašnekovas priduria, kad Lietuvoje jau dabar galima pastebėti pavyzdžių, kurie parodo besikeičiantį požiūrį į save ir aplinką. Vienas jų – tai steigiamos fermos, kuriose auginami gyvūnai vėliau nėra nužudomi ir nepanaudojami maistui.

Prekybos rūmų vadovas sako iš didmenininkų ar mažmenininkų, renginių organizatorių, kaimo turizmo atstovų dėl natūralių vienkartinių indų sulaukiantis vieno atsakymo – tokiems gaminiams nėra poreikio. Tačiau G. Cituko nuomone, poreikio ir negali būti, jei žmonės nežino apie galimą pasirinkimą. Šalia plastikinio indo reikia bent padėti augalinės kilmės indą, o kai žmogus turės pasirinkimą, jis nuspręs, pirkti tai ar ne.

Gaminių pakuotėse slypintys pavojai

J. Buzelytė-Kukučionė, kalbėdama apie tokius produktus, kaip aliejus ar actas, sako, kad jų pakuotės gali būti plastikinės, tačiau svarbu jų nesubraižyti ir nevartoti gaminio ilgiau, nei nurodyta. Tačiau, G. Cituko teigimu, aliejus ar actas, kontaktuodami su plastiku, vis tiek išskiria tam tikras medžiagas, tad geriau pirkti šiuos produktus, esančius stikliniuose induose.

Didieji rinkos žaidėjai, priduria jis, diktuoja savo sąlygas. Dėl to dauguma ekspertų negali sakyti to, ką rodo mokslas, bet juk nuo chemijos ir įvairių susidarančių reakcijų niekur nepabėgsi.

Aplinkosaugos specialistė J. Buzelytė-Kukučionė pritaria, kad PVC (polivinichloridas, naudojamas pakavimo plėvelių, plastikinių butelių gamyboje) yra vienas pavojingiausių plastikų žmogaus sveikatai ir aplinkai.

Didelę grėsmę, aiškina ji, kelia PVC deginimas – tuomet išsiskiria pavojingos cheminės medžiagos. Tai daryti galima tik tam skirtuose įrenginiuose. Kai kurios plastikinės pakuotės yra minkštos dėl jų sudėtyje esančių ftalatų, kurie trikdo žmogaus endokrininę sistemą. Dėl to, įspėja pašnekovė, reikia saugoti vaikus nuo kontakto su tokiais gaminiais.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kalba Vilnius

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...