captcha

Jūsų klausimas priimtas

D. Grybauskaitė: metas pereiti prie atgrasymo realiais kariniais pajėgumais

Varšuvoje vyksiančiame NATO viršūnių susitikime laukiama istorinės sėkmės, garantuosiančios Lietuvai didžiausią saugumą nuo nepriklausomybės atkūrimo, LRT RADIJUI sako prezidentė Dalia Grybauskaitė. Anot jos, šį saugumą padėjo garantuoti ne tik mūsų šalies pastangos, bet ir Rusijos veiksmai.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

– Kuo ypatingas bus NATO viršūnių susitikimas, prasidėsiantis šį penktadienį Varšuvoje?

– Kiekvienas kas dvejus metus vykstantis NATO susitikimas yra mums svarbus, ypač per paskutinius šešerius ar septynerius metus matome didelius pokyčius, siekiant užtikrinti mūsų regiono, taip pat ir Lietuvos, saugumą. Į besikeičiančią geopolitinę situaciją aplink mus NATO viršūnių susitikimai visada reaguodavo būtinomis, reikalingomis saugumo priemonėmis.

Šis susitikimas Varšuvoje taip pat yra labai svarbus, nes jis adekvačiai reaguoja į mūsų regiono iššūkius. Pirmą kartą pagrindinis dėmesys bus skiriamas rytinio NATO flango, t. y. Baltijos šalių, Lenkijos, bei Juodosios jūros regiono šalių, t. y. Rumunijos ir Bulgarijos saugumui užtikrinti. Po susitikimo Velse grėsmės, deja, nesumažėjo, todėl dabar pats laikas pereiti nuo papildomų saugumo priemonių prie atgrasymo realiais kariniais pajėgumais.

Mes tikimės, kad Varšuvoje pirmą kartą bus patvirtintos konkrečios karinės kolektyvinės gynybos priemonės, kurios atgrasytų Rusiją nuo kėsinimosi į mūsų regioną. Kalbame apie priemones, susijusias su realiais kariniais pajėgumais – kariais ir ginkluote bei aiškiu veiksmų koordinavimu. Todėl tikimės labai daug.

Iš esmės daug dalykų jau yra preliminariai aptarti, pirma – nuolatiniai tarptautiniai sąjungininkų batalionai kiekvienoje Baltijos šalyje ir Lenkijoje bei parama Rumunijos ir Bulgarijos tarptautinės brigados kūrimui. Antra, turės būti galutinai apsispręsta, kurios šalys vadovaus. Mūsų atžvilgiu apsispręsta, kad batalionui vadovaus Vokietija, bet labai didelė tikimybė (ir mes to siekiame), kad dalyvaus daugiau šalių, todėl tikimės ir Beniliukso šalių, ir netgi kai kurių Skandinavijos šalių dalyvavimo mūsų batalione. Taip pat žinome, kad regione, greičiausiai netoli mūsų sienos, bus brigados dydžio karinis junginys, todėl, esant būtinybei, visas regionas turės dar apie 3–4 tūkst. karių iš tarptautinės brigados dydžio karinio junginio pagalbą.

Taip pat būtinos priemonės (tikimės, kad bus sprendimai priimti), padėsiančios apsaugoti visas tris Baltijos šalis nuo galimos karinės izoliacijos, t. y. nuo to, kad NATO pastiprinimas negalėtų būti blokuojamas iš Rusijos pusės.

Penkta priemonė, kurios mes tikimės, – raketinės ir oro gynybos sistemos atsiradimas netoli mūsų sienos. Tai jau yra Rumunijoje ir mes tikimės, kad greitai bus užbaigta ir Lenkijoje. Tai reiškia, kad ir mūsų regionas – Lietuva, Latvija, Estija – taip pat bus apgintas nuo oro grėsmių. Sprendimai dėl išankstinės karinės įrangos dislokavimo mūsų regione, žinoma, ir Lietuvoje, yra svarbi atgrasymo priemonė.

Pagal realius grėsmių scenarijus atnaujinti NATO gynybos planai nuolat bus ir toliau atnaujinami bei testuojami pratybose. Tai labai svarbus elementas.

Aštunta priemone galėčiau vadinti greitesnį Aljanso sprendimų priėmimą: reikia, kad greitojo reagavimo pajėgių panaudojimą spręstų ne Šiaurės Atlanto taryba, kaip yra dabar, o NATO karinių pajėgų vadas Europoje. Žinoma, Juodojoje jūroje taip pat reikia stiprinti NATO pajėgas.

Jei visa tai pavyks pasiekti (o aš to labai tikiuosi – kadangi taip kalbu, vadinasi, jau turiu preliminarios informacijos, kad tai labai realu), tai bus istorinė sėkmė, garantuojanti mūsų šaliai ir mūsų žmonėms didžiausią saugumą, koks kada nors buvo po nepriklausomybės paskelbimo.

– Būtent šie jūsų išvardyti rezultatai naudingiausi Lietuvai?

–  Be jokios abejonės. To siekėme, įrodinėjome, aiškinome. Noriu pasakyti, kad tai darėme ne vien mes – deja, ir kaimynų agresyvumas taip pat mums padėjo pasiekti tokio saugumo garantijų.

– Greičiausiai įtaką pokalbiams ir sprendimams darys ir Jungtinės Karalystės sprendimas išstoti ir Europos Sąjungos. Ar tai gali kaip nors paveikti esminius sprendimus? Juo labiau kad Londonas greičiausiai artimiausiu metu bus orientuotas į vidaus politikos problemas, o ne į saugumo klausimus.

– Manau, kad viskas bus atvirkščiai. Pirmiausia, Jungtinė Karalystė visada buvo labai aktyvi NATO narė, tiesiogiai dalyvaujanti mūsų saugumo užtikrinime. Šiuo metu ji dalyvauja oro policijos misijoje, bazuojasi Estijoje, kur vadovaus batalionui. Matome atvirą ir tikrai adekvačią reakciją iš Jungtinės Karalystės.

Manau, „Brexit“ lems, kad Jungtinė Karalystė daugiau dėmesio skirs Europos saugumui. Tai yra visos Europos perspektyva. Vyrauja tendencijos, kad JAV (koks bebūtų prezidento rinkimų rezultatas) strateginiai tikslai vis tiek bus ne Europoje. Vis dažniau pačiai Europai reikės imtis saugumo užtikrinimo. Todėl Jungtinė Karalystė kartu su Vokietija bus vienos pagrindinių žaidėjų NATO. Manyčiau, kad, bandydama kompensuoti galbūt besilpnėjančius ryšius su Europa, Jungtinė Karalystė tikrai intensyvins ir stiprins ryšius NATO lygmeniu.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kalba Vilnius

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close