captcha

Jūsų klausimas priimtas

Patarė, kaip elgtis pamačius skęstantį žmogų ir kaip išvengti skendimų

Siekiant apsaugoti vaikus nuo nelaimių vandenyje, juos ne tik būtina mokyti plaukti, bet ir aptverti netoli namų esančius baseinus, tvenkinius, griovius, LRT RADIJUI sako Sveikatos mokymų ir ligų prevencijos centro Neinfekcinių ligų profilaktikos skyriaus vedėja Liuda Ciesiūnienė. Be to, pabrėžia ji, dar svarbu mokėti atpažinti skęstantį žmogų ir žinoti, kaip elgtis, kad išgelbėtumėte ir jį, ir patys išvengtumėte nelaimės.
A. Ufarto (BFL) nuotr.
A. Ufarto (BFL) nuotr.

– Ar dažnai žmonės skęsta tiek mūsų šalyje, tiek pasaulyje?

– Tai labai didelė problema visame pasaulyje. 1–19 metų vaikų nuskęsta labai daug, tai trečia vaikų mirtingumo pasaulyje priežastis. Kasmet pasaulyje nuskęsta apie 372 tūkst. žmonių. Lietuvoje pernai nuskendo 146 žmonės: 109 vyrai, 9 vaikai (iš jų 8 berniukai). Nors šis skaičius per pastarąjį dešimtmetį stipriai sumažėjo, bet džiaugtis negalime, nes kiekviena mirtis yra didelė tragedija tiek šeimai, tiek visai šaliai. Statistikos pagerėjimas nereiškia, kad viskas padaryta, – prevencija, tokia pati ar geresnė, turi būti nuolatinė.

Dažniausiai skęstama natūraliuose vandens telkiniuose, taip pat – įkritus į vandens telkinius: neaptvertus baseinus, šulinius (juose labai dažnai paskęsta mažamečiai). Nors pasaulyje didžiausią skendimų rizikos grupę sudaro vaikai, Lietuvoje dažniausiai skęsta jauni darbingi vyrai (kasmet – 3–5 kartus daugiau nei moterų). Vaikų grupėje taip pat dažnai skęsta berniukai.

Vienas svarbiausių skendimo rizikos veiksnių mūsų šalyje yra alkoholio vartojimas prie vandens telkinių. Dėl karščio alkoholio poveikis sustiprėja, todėl apsvaigę asmenys linkę elgtis rizikingai, tampa mažiau dėmesingi prižiūrėdami vaikus. Pagrindinės vaikų skendimo priežastys – nemokėjimas plaukti, lengvas priėjimas prie vandens ir priežiūros trūkumas, todėl tėvai neturėtų nuleisti akių nuo vaikų nė minutei, sudaryti saugią aplinką ir mokyti plaukti.

– Apklausos rodo, kad vos penktadalis žmonių moka plaukti – sugeba nuplaukti 400 metrų ar išbūti vandens paviršiuje apie pusvalandį.

– Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2008 m. priėmė nutarimą dėl Vaikų mokymo plaukti bendrojo lavinimo mokyklose programos. Jos tikslas – kuo daugiau šalies mokinių išmokyti plaukti ir saugiau elgtis vandenyje ir prie vandens. Programa buvo vykdoma 2008–2015 m. ir toliau pratęsta. Tačiau susiduriama su daugybe problemų: šalyje tik 33 baseinai, problema į juos nuvežti vaikus, vežant į baseiną, prarandama dalis pamokų. Vaikus mokyti plaukti gali ir patys tėvai tiek atvirame vandens telkinyje, tiek baseine.

– Kas dar šiek tiek sumažintų žūčių skaičių?

– Yra daug prevencijos priemonių, kurios sumažintų žūčių skaičių. Visų pirma, izoliavimas nuo pavojaus šaltinio (aptverti namų teritorijoje esančius baseinus, tvenkinius, griovius). Taip pat – nuolatinė vaikų priežiūra, mokymas plaukti ar bent jau išsilaikyti vandens paviršiuje. Trečia – saugios ir gelbėtojų prižiūrimos maudymosi vietos.

Labai svarbu visuomenę mokyti teikti pirmąją pagalbą, nes pirmos kelios minutės, ištraukus žmogų iš vandens, labai svarbios, kol atvyksta medikai. Be jokios abejonės, svarbi ir operatyvi gelbėjimo paslaugas teikiančių institucijų (priešgaisrinės apsaugos gelbėtojų, medikų) veikla.

– Maudytis ten, kur dirba gelbėtojai arba bent jau yra daugiau žmonių, visada bus saugiau nei nuošaliame vandens telkinyje?

– Žinoma. Nepatartina maudytis nežinomose nuošaliose vietose, kur nežinoma, koks yra dugnas. Ypač pavojinga šokinėti į vandenį nežinomoje vietoje, nes, net išlikus gyvam, galima patirti traumą ir likti neįgaliam visą gyvenimą. Pavojinga maudytis perkaitus saulėje ir apsvaigus nuo alkoholio.

– Ką reikėtų daryti pamačius skęstantį žmogų?

– Pirmiausia norėčiau priminti, kaip pastebėti skęstantį žmogų, nes, vos pradėjus skęsti, mažas vandens kiekis, patekęs į kvėpavimo takus, sukelia jų spazmą. Tada žmogus negali nei įkvėpti, nei šauktis pagalbos, todėl skęsta tyliai. Nuo kranto pastebėjus žmogų, kuris įtartinai šokinėja vandens paviršiuje bandydamas įkvėpti, dažnai jam būna ant akių užkritę plaukai, jis springsta, reikia skubiai bandyti gelbėti.

Net jei žmogus pats nemoka plaukti, pagalbą galima suteikti nuo kranto – netgi nerekomenduojama lipti į vandenį, jei nesi pasiruošęs plaukti iki skęstančiojo. Nuo kranto pagalbą galima suteikti įvairiais būdais: mesti virvę su plūduru, ištiesti šaką. Taip pat – priplaukti valtimi prie skęstančiojo ir paduoti ranką. Be abejo, reikia nepamiršti kuo greičiau paskambinti ir iškviesti profesionalius gelbėtojus.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kalba Vilnius

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...