captcha

Jūsų klausimas priimtas

Išvardijo, kokių specialybių atstovams lengviausia rasti sezoninį darbą

Laisvų darbo vietų skaičius didėja kiekvieną mėnesį, tad darbo rinkoje atšalimo požymių nėra, LRT RADIJUI teigia Darbo biržos darbo išteklių skyriaus vyriausiasis specialistas Gytis Darulis. Anot jo, galimybė rasti ir nuolatinį, ir sezoninį darbą priklauso nuo specialybės bei miesto. Be to, jei pasitvirtins optimistinis scenarijus, galimybę įsidarbinti turės 1,5 tūkst. Lietuvos moksleivių.
K. Kavolėlio (BFL) nuotr.
K. Kavolėlio (BFL) nuotr.

– Ar didėja sezoninio darbo vietų pasiūla?

– Nors sinoptikai žada orų atšalimą, darbo rinkoje jokių atšalimo požymių nėra. Priešingai – statistika rodo, kad darbo vietų skaičius didėja kiekvieną mėnesį. Nuo šių metų pradžios darbo biržoje įregistruota 101,5 tūkst. laisvų darbo vietų.

Galima išskirti specialistus su aukštuoju išsilavinimu ir be jo. Kalbant apie specialistus su aukštuoju išsilavinimu, daugiausia ieškoma reklamos ir rinkodaros specialistų, administratorių bei sekretorių, sandėlininkų, apskaitininkų, buhalterių ir pardavimo vadybininkų. Aukštojo išsilavinimo nereikalaujantiems darbams daugiausia ieškoma sunkiasvorių sunkvežimių bei krovininių transporto priemonių vairuotojų, virėjų, įvairios specializacijos statybininkų, suvirintojų ir siuvimo specialistų.

Sezoninio darbo pasiūlymai sudaro 13–14 proc. visų darbo pasiūlymų. Gegužę užregistruota 25 tūkst. darbo pasiūlymų, iš jų 3,5 tūkst. – sezoninio pobūdžio.

– Kiek žmonių ieško darbo?

– Yra kuo pasidžiaugti – bedarbių skaičius mažėja. Šiemet birželio 1 d. registruoto nedarbo lygis siekė 7,6 proc., t. y. Lietuvoje buvo 136,7 tūkst. bedarbių. Paskutinį kartą panašus skaičius buvo 2008 m. Galima teigti, kad beveik pasiekėme lygį, koks buvo prieš krizę.

– Vis dėlto darbo vietų yra mažiau nei norinčių dirbti. Kiek žmonių, stovinčių darbo biržos eilėje, įsidarbins ir pradės dirbti?

– Tai priklauso nuo daugelio veiksnių, ypač nuo specialybės ir ūkio sektoriaus. Yra akivaizdus kai kurių profesijų atstovų perteklius. Pavyzdžiui, teisininkų, ekonomistų ir žurnalistų profesijos įdomios, bet specialistų yra daugiau, nei jų reikia darbdaviams.

– Kai kurių profesijų atstovai, pavyzdžiui, virėjai ar vilkikų vairuotojai, reikalingi ištisus metus. Ar vasarą padidėja jų poreikis?

– Kalbant apie sezoninius darbus, būtų galima išskirti tris ūkio sektorius ir jų geografinį pasiskirstymą. Statybų sektoriuje, prasidėjus naujam sezonui, pradedamos registruoti naujos darbo vietos. Statybos labiausiai paplitusios didžiuosiuose miestuose, nes regionai, deja, plečiasi mažiau – jie veikiau traukiasi. Išorės darbams reikalingi mūrininkai, betonuotojai, stogdengiai ir t. t. Taip pat reikalingi darbuotojai kelių statybos srityje.

Žemės ūkio sektorius labiau paplitęs regionuose, toliau nuo miestų. Ieškoma su gyvulininkyste, žemdirbyste susijusių specialybių darbuotojų. Reikalinga ir nekvalifikuota darbo jėga, pagalbiniai darbininkai. Reikėtų nepamiršti ir miškų ūkio sektoriaus. Jis gana didelis, reikia žmonių, kurie gali kokybiškai sodinti ir nupjauti mišką. Taip pat reikalingi žemės ūkio technikos operatoriai.

Trečias – paslaugų sektorius. Jis labiausiai paplitęs kurortuose. Kaune ir Vilniuje irgi daug tokių darbo vietų, bet čia sezoniškumas jaučiamas mažiau. Druskininkuose bei pajūrio kurortuose ieškoma maitinimo ir apgyvendinimo įstaigų darbuotojų. Maitinimo įstaigos ieško virėjų, padavėjų, barmenų, indų plovėjų, apsaugos darbuotojų. Viešbučiams reikalingi administratoriai, kambarinės, pagalbinis personalas.

Reikėtų nepamiršti ir pardavėjų, prekiaujančių ledais, gaiviaisiais gėrimais ir kitais produktais.

– Sezoniniai darbai pasižymi tuo, kad, atėjus rudeniui, darbo santykiai nutrūks. Kuo ši sutartis skiriasi nuo kitų?

– Ji gali būti sudaryta tik vienam aštuonių mėnesių sezonui. Toks sezonas dažniausiai būna nuo kovo iki lapkričio pradžios. Būna sezoninių darbų žiemą, bet šis sezonas trumpesnis. Tačiau, jei darbdaviui patinka darbuotojas, yra galimybė pratęsti sutartį iki kito sezono. Nuo kitų sutarčių sezoninė sutartis skiriasi ir tuo, kad negalima imti kasmetinių atostogų. Žinoma, būna asmeninių reikalų, tad, susitarus su darbdaviu, tikrai galima atsiprašyti iš darbo.

– Ką reikia žinoti, norint įsidarbinti trumpam laikui?

– Tai priklauso nuo poreikio. Pavyzdžiui, jei turite žemės sklypą ir norite, kad nupjautų žolę, surinktų akmenis ar kitus nekvalifikuotus darbus atliktų samdytas žmogus, reikėtų žinoti, kad jau kelerius metus išduodami žemės ūkio paslaugų kvitai. Nuvykę į „Sodrą“, jį galite gauti kaip fizinis asmuo. Tada įdarbinti kaimyną ar kolegą galėsite ne ilgiau kaip savaitei. Mokesčius reikia mokėti tik už privalomąjį sveikatos draudimą (PSD).

– Nereikėtų pamiršti saugos reikalavimų – juk darbe gali atsitikti visko.

– Be abejo, darbdavys privalo užtikrinti darbo saugą. Tai – pats svarbiausias reikalavimas. Būtent dėl to būtina mokėti PSD mokestį.

– Ar daug tokių darbo vietų, kurių niekas nenori užimti?

– Pavyzdys – egzotiškų šalių restoranai, įdarbinantys užsieniečius virėjus. Nepasakyčiau, kad į tokią darbo vietą niekas nepretenduotų, bet veikiau trūksta žmonių, atitinkančių darbdavio keliamus reikalavimus.

– Pramoninkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis LRT RADIJUI yra sakęs, kad nedarbo mažėjimas susijęs su emigracijos didėjimu ir sezoniniais darbais. Nors pasiūlymų daugėja, mažėja žmonių, galinčių užimti darbo vietas. Ką pastebite jūs?

– Nedarbas mažėja ne tik dėl naujų darbo vietų, bet ir dėl didelės emigracijos. Nors pagalbinių darbininkų tikrai užtenka, aukščiausios kvalifikacijos darbuotojus, pavyzdžiui, informacinių technologijų specialistus ar inžinierius, dažniausiai suvilioja Vakarų Europos šalys, siūlančios gerą atlyginimą.

– Vasarą sezoninio darbo ieško nemažai moksleivių ir studentų. Pilnamečiams lengviau, o kokios galimybės susirasti darbą neturintiems 18 metų?

– Norėčiau paminėti mūsų struktūrinius padalinius, dar vadinamus jaunimo darbo centrais. Jie dirba su moksleiviais bei studentais, taip pat su jų tėveliais ir mokytojais, universitetais. Jau kelerius metus iš eilės atliekame apklausas apie moksleivių darbą vasarą. Šiemet apklausėme beveik 11 tūkst. darbdavių. Jie prognozavo, kad galbūt įdarbins beveik 2 tūkst. moksleivių. Pernai panašioje apklausoje nurodyta, kad reikia tūkstančio darbuotojų, o įdarbinti buvo 800 moksleivių. Pagal tokį optimistišką scenarijų bent jau 1,5 tūkst. Lietuvos moksleivių turės galimybes įsidarbinti.

Kalbant apie teisinius aspektus, su nepilnamečiais yra sudėtingiau, nes reikia gauti tėvų leidimą, taip pat ribojamas jų darbo laikas. Anksčiau buvo sudarytas darbų, kuriuos gali dirbti nepilnamečiai, sąrašas. Dabar teisės aktai pakeisti, surašyta, kokių rizikos veiksnių negali būti, pavyzdžiui, didelio fizinio ar psichologinio streso. Todėl atkrinta nemaža dalis fizinių darbų. Be to, nepilnamečiams negalima dirbti su kasos aparatais, tad darbdaviai labiau linkę įdarbinti studentus bei paskutinių klasių moksleivius, kurie yra pilnamečiai.

– Ar lengva rasti sezoninį darbą vyresniems nei 50 metų žmonėms?

– 50 metų ir vyresnio amžiaus asmenys, kaip ir jaunimas, įrašyti į Užimtumo rėmimo įstatymą kaip papildomų poreikių turintys asmenys. Mano nuomone, tiek jaunimas, tiek vyresnio amžiaus asmenys šiek tiek pervertina savo galimybes. Ne veltui daug kalbama apie mokymąsi visą gyvenimą. Paklausę vyresnio amžiaus žmogaus, ar jis norėtų atnaujinti kvalifikaciją arba įgyti naują specialybę, dažniausiai išgirstame neigiamą atsakymą.

– Ką patartumėte mūsų klausytojams, norintiems rasti sezoninį darbą? Į ką reikėtų atkreipti dėmesį ir nuo ko pradėti?

– Reikia norėti dirbti, intensyviai ieškoti darbo. Geriausia užsiregistruoti Lietuvos darbo biržoje. Jei šiuo metu turite darbą, bet norite jį pakeisti, galite jo ieškoti mūsų arba begalėje kitų interneto svetainių. Yra daugybė darbo paieškos portalų, galima netgi užsisakyti, kad pranešimai apie darbo pasiūlymus būtų pranešami SMS žinutėmis arba elektroniniu paštu. Reikia siųsti kuo daugiau (ne vieną, ne dvi, o dešimt ar ir šimtą) laiškų su savo gyvenimo aprašymu. Kalbu ne tik apie sezoninius, bet ir kitus darbus.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kalba Vilnius

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...