captcha

Jūsų klausimas priimtas

Norintiems plėšikauti – speciali ISIS leidimų sistema

„Islamo valstybė“, pamačiusi, kiek gali užsidirbti grobdama antikvarines vertybes, sukūrė licencijų sistemą – jos buvo suteikiamos tiems, kurie norėjo plėšikauti, tik už tai reikėjo mokėti penktadalį nuo rasto daikto vertės. Taip LRT RADIJUI sako Artimųjų Rytų istorikas ir antropologas Amras al Azmas. „Tokio intensyvaus plėšikavimo niekada dar nematėme. Pirmą kartą plėšikavimas yra industrializuojamas. Jie sukūrė aukcionus, o tam įkūrė regioninius biurus“, – kalba profesorius.
Reuters/Scanpix nuotr.
Reuters/Scanpix nuotr.

Apsaugoti Mesopotamijos palikimą nėra galimybių

Mūšių garsai jau dvejus metus drebina Artimuosius Rytus: bombardavimas, naikinimas ir iš pastatų liekančios tik dulkės ir akmenys. Karas Sirijoje su teroristų grupuote „Islamo valstybė“ griauna ne tik žmonių gyvenimą, bet ir pasaulio istoriją. Būtent kultūros paveldas teroristų gniaužtuose šiandien įgauna visai kitą prasmę. Nors buvusios Mesopotamijos turtą saugo Jungtinių Tautų Hagos konvencija, organizacija kol kas gali tik stebėti, kaip nyksta istorinis palikimas.

Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento vyriausioji specialistė Auksė Ūsienė tikina, kad konvencija į terorizmą neatsižvelgia: „Reikia pripažinti, kad teroristinėms organizacijoms, tokioms kaip „Al-Qaeda“ ar ISIS, tos konvencijos negalioja. Jos galioja tik civilizuotoms valstybėms, toms, kurios kovoja prieš teroristines organizacijas.“

Per dvejus metus Sirijos ir Irako kultūros paveldui padaryta milžiniška žala. Palmyros triumfo arkos, Baal Šamino šventyklų ir Belo šventyklos, vienos geriausiai išsilaikiusių romėnų laikotarpio vietovių, griovimas pašiurpino pasaulį ir sukėlė tarptautinį pasipiktinimą. Tačiau apsaugoti Mesopotamijos antikvarines vertybes tiesiog nėra galimybių.

„Kai šiais metais džihadistai iš Palmyros buvo išvaryti, Sirijos archeologijos apsaugos draugija apskaičiavo, kad buvo suniokota arba sunaikinta daugiau kaip 900 istorinių paminklų ir archeologinių vietų“, – kalba A. Ūsienė.

Ekspertei pritaria ir Kembridžo universiteto archeologė daktarė Augusta McMahon, 10 metų intensyviai kasinėjusi Sirijoje. Jos teigimu, apsisaugoti nuo destrukcijos praktiškai neįmanoma, be to, tam reikia ilgalaikio politinio sprendimo, kuris apsaugotų kultūrinio paveldo vietas.

„Negalima pristatyti kareivių prie kiekvienos vietos, negalima sankcionuoti „Islamo valstybės“, nes tai nėra valstybė ar legali organizacija, tad tai neturėtų jokios įtakos. Tačiau mes galime daryti poveikį plėšikavimui – tai menkiau matoma, tačiau turi kur kas didesnę įtaką. Kai nelegalūs antikvariniai objektai papuola į meno rinką, mes, kaip akademikai, galime atpažinti tuos objektus“, – pabrėžia A. McMahon.

Antikvarinės vertybės – vienas svarbiausių pajamų šaltinių

Plėšikavimas ir antikvarinių vertybių pardavinėjimas yra vienas esminių „Islamo valstybės“ pajamų šaltinių. Nelegalių vertybių keliavimas juodąja rinka yra tokio didelio masto, kad skaičiuojama, jog pernai jų eksportas išaugo 150 kartų. Plėšikavimas populiarus tuose regionuose, kur archeologinių vietovių daugiausia: Sirijoje yra daugiau kaip 4 tūkst. žinomų vietų ir manoma, kad dar tiek pat kol kas neatrastų. Tačiau iki šiol Mesopotamijos antikvarines vertybes gyventojai naudojo tik tam, kad išgyventų per krizes.

„Plėšikavimas nėra naujiena. Jis vyko ir anksčiau, bet buvo žemo lygio – nepasiturintys žmonės ieškodavo bet kokių objektų, kurie jiems atneštų pinigų. Tačiau dabar plėšikavimo lygis išaugo dramatiškai. Pirmiausia dėl to, kad finansinė situacija kur kas prastesnė. Taip pat „Islamo valstybės“ veiksmai tai pavertė vienu esminių savęs finansavimo šaltinių“, – teigia A. McMahon.

Į JAV kontrabandos keliais antikvarinių daiktų patenka daugiausia. Čia dirbantis Artimųjų Rytų istorikas ir antropologas profesorius Amras al Azmas dirba ir Turkijoje „Diena po rytojaus“ organizacijoje, kurioje rūpinasi antikvarinių vertybių išsaugojimu. Jis nupiešia kur kas neįprastesnę „Islamo valstybės“ kontrabandos schemą.

„Jie pamatė galimybę iš to uždirbti, todėl procesą institucionalizavo. Mes tą pastebėjome 2014 m., kai tai pradėjo plisti didelėje teritorijoje, kurioje buvo išsidėsčiusios archeologinės vietovės ir muziejai. Tada jie sukūrė licencijų sistemą. Jos buvo suteikiamos tiems, kurie norėjo plėšikauti, tik už tai plėšikaujantys žmonės turėjo mokėti penktadalį nuo rasto antikvarinio daikto vertės. Tai vadinama „kumos mokesčiu“, – kalba A. al Azmas.

Plėšikavimas yra industrializuojamas

Nors ši sistema veikia ir toliau, pajutusi pinigų srautą, „Islamo valstybė“ padarė perversmą. Pasak A. al Azmo, dabar viskas dar labiau suaktyvėjo: „Mes matome sunkvežimius, kasimo įrangą. Tokio intensyvaus plėšikavimo mes niekada dar nematėme. Pirmą kartą plėšikavimas yra industrializuojamas. Jie sukūrė aukcionus, o tam įkūrė regioninius biurus. Vienas tokių yra Manbidžo mieste.“

Tokiuose biuruose yra išduodamos licencijos, prižiūrimos archeologinės vietovės ir kasimo darbai bei organizuojami juodieji aukcionai. Tai beveik kultūrinių vertybių turgus, per kurį iškeliauja šimtai vienetų turto.

„Vienu metu jie tokius aukcionus rengė tris kartus per savaitę. Paskutinį kartą tai vyko gruodį. „Islamo valstybė“ yra viso šio proceso centre ir uždirba didelius pinigus. Kiek tiksliai, nėra aišku. Labai sunku suskaičiuoti, bet galime numanyti – prieš mėnesį jų aukcione pasirodė du reljefai iš Palmyros. Vieno kaina buvo 150 tūkst. dolerių. Tai suteikia žinių apie pajamas“, – pastebi A. al Azmas.

Šias vertybes juodojoje rinkoje dažniausiai perka vakariečiai. Per Turkiją, anot profesoriaus, vertybės tradiciniais mafijos keliais iškeliauja į Europą, o vėliau – į JAV. Lygiai prieš mėnesį šios šalies prezidentas Barackas Obama pasirašė įstatymą dėl nelegalių antikvarinių vertybių iš Sirijos uždraudimo. Tokio žingsnio prireikė, nes skaičiuojama, kad „Islamo valstybė“ iš kultūrinio paveldo jau uždirbo daugiau kaip 7 mlrd. dolerių.

Tačiau Londone įsikūrusios vogto meno atpažinimo ir sugrąžinimo agentūros „Art Recovery International“ direktorius Christopheris Marinello nesutinka su tokia suma: „Mes matėme tokius beprotiškus skaičius, kaip 7 mlrd. dolerių, bet netikime tuo, nes žinome, kad visa legali antikvarinių vertybių rinka verta 150 mln. svarų. Todėl sakyti, kad nelegali rinka siekia milijardus, tiesiog nesąmonė.“

Vakariečiai patys remia „Islamo valstybę“

„Islamo valstybės“ kultūrinio paveldo schemoje labiausiai pasaulį jaudina tai, kad pinigai atkeliauja iš Vakarų – iš tų valstybių, kurios aktyviausiai kovoja su terorizmu ir į kurias yra nusitaikęs tas pats terorizmas.

Ch. Marinello priduria, kad Federalinis tyrimų biuras paskelbė labai svarbią žinutę, jog tie, kurie prekiaus vogtomis antikvarinėmis vertybėmis iš Sirijos, bus laikomi kaip prisidedantys prie tarptautinio terorizmo. „Tai labai stiprus pareiškimas, privertęs daugelį sustoti ir susimąstyti, kad gal nevertėtų tuo užsiimti. Mes matome efektą ir reikėtų padėkoti žurnalistams, kurie palaiko šią istoriją gyvą ir net teisingai įbaugino nemažai žmonių beatodairiškai pirkti antikvarinius daiktus“, – pabrėžia agentūros direktorius.

Moralinė dilema – prisidėti prie tarptautinio terorizmo ar išsaugoti nykstantį kultūros paveldą. Šiuo metu tai ryškiausia diskusija akademinėje bendruomenėje ir antikvarinių vertybių rinkoje. Anot A. Ūsienės, vertybių eksportas klesti bet kokio karinio konflikto metu, nors yra buvę taip, kaip, pavyzdžiui, po Afganistano karo, kai paveldas buvo sugrąžintas. Be to, sako ji, kartais kai kurios valstybės specialiai superka artefaktus, kad kada nors juos galėtų grąžinti.

Perpildytos internetinės parduotuvės kalba, kad prekyba šiandien vyksta vis dar aktyviai. Bet ar jos išsaugojimas ir kartu terorizmo finansavimas yra pateisinamas? Kembridžo universiteto archeologė A. McMahon teigia, kad daugeliui tai tampa esminiu pretekstu: „Tai sudėtingas klausimas. Daugelis kolekcininkų būtent taip pagrindžia nelegalių objektų įsigijimą rinkoje – esą bando juos apsaugoti nuo sunaikinimo. Čia logikos tarsi yra, tačiau, jei kolekcininkas pamato nelegalų objektą, jis neprivalo pulti jo pirkti – jis gali paskambinti į policiją ir pranešti, nes teisėsauga yra pasiruošusi.“

Paveldas išnaudojamas įvairiausiais būdais

Archeologei pritaria ir Ch. Marinello – anot jo, terorizmo rėmimui nėra jokio pateisinimo. „Toks mąstymas yra visiškai kolonijinis. Pažiūrėkite, kaip ilgai britai teigė, kad Partenono šventyklos marmurinės skulptūros yra laikomos Anglijoje, nes graikai patys negali jomis pasirūpinti. Bet dabar Graikijos valdžia yra pastačiusi įspūdingą muziejų ir gali pasirūpinti skulptūromis. Tik neatrodo, kad Anglija jas kada nors atiduos“, – pabrėžia agentūros „Art Recovery International“ direktorius.

Kol kas tarptautinė bendruomenė vienbalsiai sutinka, kad reikia stabdyti juodosios rinkos tinklą ir nustoti tokiu būdu finansuoti „Islamo valstybę“. Bet kodėl teroristinė grupuotė, atradusi pajamų šaltinį, kartu jį naikina?

Artimųjų Rytų istorikas ir antropologas A. al Azmas teigia, kad kultūros paveldas gali tapti įrankiu įvairiausiais pavidalais: „Islamo valstybė“ į kultūros paveldą žvelgia kaip į resursą. Jie jį išnaudoja visais įmanomais būdais. „Islamo valstybė“ plėšia tai, ką gali parduoti, o ko negali parduoti, panaudoja kitaip. Paveldo naikinimas teroristams yra būdas pritraukti dėmesio ir skleisti propagandą.“

Žinodama Vakarų baimę prarasti senąjį palikimą, teroristinė grupuotė šventyklose įrengia būstines ir naftos gręžinius, nes tada mažesnė tikimybė būti bombarduotiems. Tad tai, ką Vakarų pasaulis vertina labiausiai, šiuo metu tampa viena didžiausių karo silpnybių.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kalba Vilnius

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...