captcha

Jūsų klausimas priimtas

Neramumai Prancūzijoje: internautai pokštauja, nacionalistai džiaugiasi, sirgaliai nerimauja

„Pamišęs Maksas: įniršio dviračių takas“, „Negreiti, bet įsiutę“ – taip iš degalų stygių patiriančių Prancūzijos vairuotojų šaiposi internautai. Tačiau ši situacija kelia juoką ne visiems – dėl masinių protestų sutriko šalies elektrinių ir naftos perdirbimo gamyklų veikla, kai kurios degalinės jau įvedė 20 litrų degalų limitą vienam vairuotojui, be to, nerimaujama dėl galimų riaušių, teroro išpuolių ir nepatogumų Europos futbolo čempionato žiūrovams. Rytų Europos studijų centro analitikas Vytautas Keršanskas LRT RADIJUI priduria, kad Francois Hollande`as yra nepopuliariausias Prancūzijos prezidentas nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos, o Marine Le Pen vadovaujami kraštutiniai dešinieji tapo populiariausia partija šalyje.
AFP/Scanpix nuotr.
AFP/Scanpix nuotr.

Protestų mastas didelis, bet ne rekordinis

Priklausomai nuo informacijos šaltinio, nuo kovo mėnesio Paryžiaus gatvėse protestuoja nuo 100 tūkst. iki daugiau kaip milijono gyventojų.

„Birželio 14-oji paskelbta dar viena visuotinio susitelkimo diena. Tada Paryžiuje vyks nacionalinio masto demonstracija, – sako LRT bendradarbis Paryžiuje Valdas Papievis. – Visa tai savaime smukdo Paryžiaus ir visos Prancūzijos patrauklumą. Turistų srautas menkėja, o tai reiškia didelius nuostolius.“

Anot jo, trikdžiai, pažeidimai yra jaučiami, bet negalima sakyti, kad Paryžiaus ar Prancūzijos gyvenimas būtų paralyžiuotas.

„Pamenu didelį streiką 1995 m., kai viešojo transporto darbas buvo trikdomas net porą ar bent pusantro mėnesio. Tada nevažiavo nei autobusai, nei metro, ir išsigelbėjimui netgi buvo paleisti seni laivai. Tada Paryžiaus gyvenimas buvo paralyžiuotas“, – primena V. Papievis.

Sutrikdyta elektrinių ir naftos perdirbimo įmonių veikla

Nors dabartiniai protestai bent kol kas neprimena prieš kelis dešimtmečius vykusių neramumų, po kurių atsistatydino tuometė vyriausybė, nuostoliai matomi jau dabar. Penkios iš aštuonių Prancūzijos naftos perdirbimo įmonių yra sustabdžiusios arba sulėtinusios gamybą. Sunerimę vairuotojai mobiliosiomis programėlėmis ieškojo degalinių, kuriose dar yra degalų. Dalis degalinių įvedė 20 litrų vienam vairuotojui limitą.

Internete plinta juokeliai apie degalų stygių. Juose vaizduojamos mašinų nuotraukos su tokiais prierašais, kaip „Negreiti, bet įsiutę“, primenančiais populiarią filmų seriją „Greiti ir įsiutę“ apie automobilių lenktynes. Kino juosta „Pašėlęs Maksas: įniršio kelias“ socialiniuose tinkluose perdaryta į „Pamišęs Maksas: įniršio dviračių takas“.

Taip pat protestuoja atominės elektrinės, teikiančios tris ketvirtadalius šalies elektros energijos. Sutrikdyti lėktuvų skrydžiai, greitieji traukiniai, manoma, kad streikuoti gali pradėti ir viešojo transporto darbuotojai.

Protestuoja ir kairieji, ir radikalūs dešinieji

Pasak RESC analitiko V. Keršansko, Prancūzijoje labai stiprios profsąjungos, šalis gana socialistinė ir linkusi į protestavimo kultūrą – būtent tai lėmė tokį didelį protestų mastą šalyje. Jis pabrėžia, kad kilę protestai mobilizavo ne tik darbininkų klasei atstovaujančias kairiąsias, bet ir radikalias dešiniąsias politines jėgas.

„Marine Le Pen vadovaujamas „Nacionalinis frontas“ ir dar viena „golistų“ linijai atstovaujanti partija palaiko protestus. Ne todėl, kad jos labai suinteresuotos darbininkų teisių gynimu, bet dėl to, jog šis protestas platesniame kontekste vertinamas kaip europinio lygmens reguliavimo ir Prancūzijos suvereniteto santykio klausimas“, – sako politologas.

Anot jo, Darbo kodekso liberalizavimas darbuotojų nenaudai šalyje traktuojamas kaip ES nurodymas Prancūzijai.

„Žinoma, kad nacionalistinės dešiniosios jėgos, kovojančios už savarankišką Prancūziją, irgi sukilo, įsitraukė į šitą procesą“, – situaciją vertina V. Keršanskas.

Streikų priežastis – darbo santykių liberalizavimas

Kovą protestai ir streikai kilo dėl vyriausybės siekio reformuoti darbo santykius. Nepatenkinti prancūzai gatvėse bandė išreikšti savo nepritarimą, bet vyriausybė vis tiek nusprendė paimti įstatymo pataisas – beje, be parlamento pritarimo. Visa tai dar labiau papiktino gyventojus, o kai kurie teigia, kad krizė šiuo metu yra tokia rimta, kad ji gali šeštą pagal dydį pasaulio ekonomiką įstumti į sumaištį.

Naujos pataisos reformuotų visą darbo rinką. Būtų supaprastinti priėmimo į darbą ir darbuotojų atleidimo procesai. Taip pat darbdaviai turėtų daugiau lankstumo nustatydami darbo laiką, galėtų numatyti iki 46 val. trukmės darbo savaitę. Šiuo metu ji siekia 35 val. ir yra trumpiausia visoje Europoje.

Vyriausybė įtikinėja, kad šie pokyčiai būtini norint sukurti naujų darbo vietų. Tačiau protestuotojai šia nauda abejoja, o pokyčius vadina išpuoliu prieš darbuotojų teises. Reikia paminėti, kad nedarbo lygis Prancūzijoje siekia maždaug 10 proc., šalyje darbo neturi kas penktas jaunuolis. Šie skaičiai dvigubai didesni nei kaimyninėse Vokietijoje ir Didžiojoje Britanijoje.

F. Hollande`as: įstatymas bus priimtas

„Kova prieš nedarbą dar nelaimėta. Nenurimsime tol, kol nematysime stabilaus nedarbo lygio kritimo. Įstatymas bus priimtas, nes apie jį daug diskutuota vyriausybėje, jis ne sykį skaitytas. Aš nepasiduosiu, nors daug vyriausybių praeityje pasidavė. Neminėsiu, kas šiuo metu nepritaria įstatymui. Nors padėtis ir nelengva, nepasiduosiu, nes atradome kompromisą. Didžioji dalis Socialistų partijos tikrai balsuos už šio įstatymo priėmimą“, – taip dar prieš priimant įstatymo pataisas kalbėjo šalies prezidentas F. Hollande`as.

Jo retorika nesikeičia ir vykstant protestams. Tiek jis, tiek ministras pirmininkas Manuelis Vallsas nelinkę į kompromisus. Premjeras neseniai sakė žiniasklaidai, kad įstatymas nebus keičiamas, nes tada šalyje nepavyktų įvykdyti reformų.

Tačiau nusileisti nenori ir protestams vadovaujančios profsąjungos. Jos Prancūzijoje gerbiamos ir turi nemenkas galias. Visuotinės darbo konfederacijos generalinis sekretorius Philippe`as Martinezas yra sakęs: „Mes pasiryžę eiti iki galo tol, kol darbo įstatymas bus atšauktas.“

Statistika rodo, kad, nors protestai sukelia nepatogumų, tačiau juos palaiko beveik pusė gyventojų. Dar daugiau: septyni iš dešimties gyventojų nepritaria F. Hollande`o siūlomoms Darbo kodekso pataisoms.

Protestuotojas: Paryžiaus svečiai dėl nepatogumų galės kaltinti šalies vyriausybę

„Norime, kad šie veiksmai paskatintų „domino efektą“, kad įsijungtų kuo daugiau nepatenkintų žmonių ir kad darbo santykių pataisos, kurios paliečia tiek paprastus darbuotojus, tiek privatųjį sektorių, galiausiai būtų atšauktos. Artėja futbolo čempionatas, ir jeigu atvažiavus užsienio svečiams miestas bus netvarkingas, žmonės negalės laisvai judėti, tai bus ne mūsų, protestuotojų, o valdžios kaltė“, – sakė vietinės televizijos kalbintas protestuotojas.

Išties visuomenei ir ypač užsieniečiams nerimą kelia tai, kad nesiliaujantys protestai, atrodo, nesibaigs ir per kitą savaitę prasidėsiantį Europos futbolo čempionatą. Skaičiuojama, kad į birželio 10 d. prasidėsiantį renginį turėtų atvykti apie 2 mln. sirgalių.

Be to, netrukus vyks ir nemenkesnio susidomėjimo sulaukiančios dviračių lenktynės „Tour de France“. JAV jau perspėjo į Prancūziją vyksiančius savo gyventojus, kad yra didelė terorizmo grėsmė ir šioje šalyje gali būti nesaugu. Prancūzijos vyriausybė pratęsė po lapkričio 13 d. teroristinių išpuolių paskelbtą nepaprastąją padėtį.

„Iš dalies toks laikas protestams pasirinktas dėl to, kad birželio 10 d. prasideda futbolo čempionatas, o liepą vyks „Tour de France“ dviračių lenktynės. Siekiant užtikrinti saugumą, pratęsta nepaprastoji padėtis“, – sako V. Papievis.

F. Hollande`as – nepopuliariausias prezidentas nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos

„Akivaizdu, kad konfliktų gali būti įvairiausių. Jau matėme smurto protrūkius. Protestuotojai sako, kad policija peržengė ribą, o pastaroji teigia, kad ji ėmėsi reikalingų veiksmų [...]. Dar vieno teroristinio išpuolio ar didelės nelaimės niekas nenori, nes supranta, kad tai naudinga populistinėms jėgos ir kuria dar didesnį baimės jausmą ir taip įsibaiminusiai visuomenei“, – teigia V. Keršanskas.

Beje, tai ne vienintelės Prancūzijos bėdos šiuo metu. Savaitės pradžioje prasidėjusios liūtys patvindė centrinę šalies dalį. Teigiama, kad potvyniai didžiausi per daugiau nei dešimtmetį. Skaičiuojamos ir pirmos aukos, o tūkstančiai žmonių buvo priversti palikti aplietus namus, dešimtys tūkstančių palikti be elektros. Sinoptikai praneša, kad liūtys nesibaigs ir šį savaitgalį, prognozuojama, kad ne tik Prancūzijoje, bet ir kitose Europos valstybėse prasidėję potvyniai gali artimiausiu metu nesibaigti. 

Dėl vykdomos darbo reformos kenčia ir prezidento reitingai. Apklausos rodo, kad F. Hollande`as tapo pačiu nepopuliariausiu šalies vadovu nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos. Pirmą kartą per kelis dešimtmečius socialistinė Prancūzijos vyriausybė susidūrė su visoje šalyje vykstančiais profesinių sąjungų protestais. Politologai teigia, kad kairiųjų pažiūrų F. Hollande`ui bus sunku rasti teisingą kelią.

Jeigu jis imsis griežtų pozicijų ir nenusileis ar net panaudos policiją bei jėga atidarys naftos perdirbimo įmones, jis supurtys savo kairiojo sparno bazę, tačiau patenkins dešiniuosius, kurie už jį vis tiek nebalsuos. Jei F. Hollande`as visgi pasiduos ir atšauks darbo įstatymą, kairieji vis tiek jo nepalaikys.

Prezidentas taip pat susiduria su dilema, ar kitais metais vėl siekti posto. Nepopuliarus politikas gali būti įrašytas į Prancūzijos istoriją kaip pirmasis prezidentas per paskutinį pusšimtį metų, nesiekiantis būti perrinktas. Be to, kai kurie nerimauja, kad kairiųjų prezidento nepopuliarumas gali lemti kraštutinės dešinės iškilimą ar didesnį šalies radikalėjimą.

M. Le Pen pergalė mažai tikėtina

V. Keršansko teigimu, Socialistų frakcija parlamente skilusi į kelias dalis – didžioji dalis palaiko reformas, kitas dalis – protestuotojus. Jis spėja, kad F. Hollande`as veikiausiai ieškos kompromiso, bandydamas sumažinti vykstančių protestų mastą. Pasak analitiko, prezidento rinkimams šalies socialistai veikiausiai svarstys ne F. Hollande`o, bet kitas kandidatūras.

„Apklausos rodo, kad kraštutinių dešiniųjų pažiūrų M. Le Pen turėtų gauti apie trečdalį balsų. Bet Prancūzijos rinkimų sistema specifinė, ji mobilizuoja bei suvienija centristines kairiąsias ir dešiniąsias jėgas, tad prieš M. Le Pen laimėtų bet kuris populiarumo turintis kandidatas (skirtingai nei F. Hollande`as)“, – teigia V. Keršanskas.

Anot jo, socialistai tai suvokia, todėl per prezidento rinkimus jie greičiausiai iškels kitą kandidatą. Tačiau V. Keršanskas abejoja, kad socialistams pavyks laimėti ateinančius rinkimus.

Prancūzijos prezidentas F. Hollande`as, paskutinę gegužės savaitę dalyvaudamas G-7 viršūnių susitikime Japonijoje, žiniasklaidai pabrėžė, kad pareigūnai sudarys galimybes žmonėms keliauti, nors streikai ir paralyžiavo geležinkelių eismą bei degalų tiekimą degalinėms. Ketvirtadienį pavyko susitarti su oro uostais, kad bent jau skrydžiams streikai nedarytų įtakos.

Tačiau Prancūzijos darbuotojų profsąjungos ragina ne tik tęsti, bet ir intensyvinti protestus. Panašu, kad ir prasidėjus Europos futbolo čempionatui streikai nesibaigs, o tai sukels nepatogumų ne tik sporto aistruoliams, bet ir didžiulį nerimą valdžiai, kaip užtikrinti visų saugumą.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kalba Vilnius

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...