captcha

Jūsų klausimas priimtas

Švedams dėl pavogtos kortelės patirtus nuostolius turės atlyginti bankai

Grynųjų pinigų švedai beveik nenaudoja, tad kišenvagių grobiu tampa banko kortelės. Iki šiol bankai trumpai atkirsdavo, kad klientas nesaugojo ar neapdairiai elgėsi su savo kortele, todėl ją ir pavogė, tačiau su tuo nesutiko Vartotojų teisių apsaugos tarnyba. Teismo sprendimu bankai turės atlyginti žmonėms iš sąskaitos pavogtus pinigus, praneša LRT RADIJAS apžvelgdamas Švedijos verslo naujienas. Vartotojų teisių apsaugos tarnyba tokį teismo sprendimą aiškina kaip svarbų pasiekimą Švedijos gyventojų naudai.
TT News Agency/Scanpix nuotr.
TT News Agency/Scanpix nuotr.

Auga eksportas ir internetinės parduotuvės

Švedijos eksporto vertinimo koeficientai rodo geresnius rodiklius, nei laukta ir prognozuota. Organizacijos „Business Sweden“ ekonomistė Lena Sellgren sako, kad aiškiai matomas didžiųjų šalies įmonių optimizmas ir augantis eksportas. Mažosios įmonės taip pat neatsilieka ir pagrindines savo veiklos vystymo galimybes mato būtent eksporto srityje.

Didele Europos ir JAV paklausa džiaugiasi technikos ir automobilių gamintojai – būtent šiam sektoriui šiemet prognozuojamas 6,5 proc. prieaugis.

Viena sparčiausiai augančių verslo sričių Švedijoje yra internetinės parduotuvės, kurios savo ruožtu į viršų kelia siuntinių ir logistikos įmones. Per pirmąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu periodu pernai, internetinė prekyba išaugo 15 proc.

Skaičiuojama, kad metinė internetinių parduotuvių apyvarta šiemet sieks 58 mlrd. Švedijos kronų. Tai yra daugiau kaip dvigubai išaugusi apyvarta per penkerius metus. Knygos ir drabužiai vis dar yra dažniausiai internetu perkamos prekes, tačiau jas sparčiai vejasi didesni pirkiniai, tokie kaip baldai, automobilių dalys ir statybinės medžiagos. Gyventojų apklausos rodo, kad keturi iš dešimties žmonių dažniausiai apsiperka internetu.

Statybų įmonės skaičiuoja milijoninį pelną

Statybos Švedijoje klesti, gyvenamųjų būstų poreikis didžiulis dėl rudenį į šalį plūstelėjusios imigrantų bangos. Taip pat statomi visuomeniniai pastatai, tokie kaip mokyklos, ligoninės, plečiama infrastruktūra.

Statybos milžinė bendrovė „Skanska“ deklaravo tris kartus didesnį pirmojo metų ketvirčio pelną nei tuo pačiu periodu pernai. Milijoninį pelną skaičiuoja ir kitos statybų įmonės. Vyriausybe ragina statybos įmones pasitelkti kitų šalių darbo jėgą, kad pavyktų pasiekti įskeltą tikslą – 250 tūkst. naujų gyvenamųjų būstų iki 2020 m.

Darbo profsąjungos Švedijoje taip pat pluša išsijuosusios – jų rūpestis sukontroliuoti visas į šalį atvykstančias įmones, kad šių darbas ir mokami atlyginimai atitiktų esamas Švedijos normas.

Mažėja bedarbystė

Bedarbystė Švedijoje kiek mažėja. Šiemet darbą turi 111 tūkst. daugiau žmonių daugiau nei pernai. Šalyje ypač trūksta medicinos seselių, slaugių, pedagogų, statybos darbuotojų. Darbo birža suka galva, kaip pagreitinti imigrantų kelią į darbo rinką, kaip geriau įvertinti jų turimą kompetenciją ir pagelbėti išmokti švedų kalbą.

Siūlomos įvairios lengvatos darbdaviams, pvz., kelių mėnesių algos kompensavimas (tik priimkit atvykėlį į darbą, į švedišką aplinką ir padėkit integruotis), tačiau dauguma darbdavių vis dėlto baiminasi kultūros skirtumų. Statistikos rodikliai iškalbingi – iš pernai atvykusių 160 tūkst. pabėgėlių darbą gavo vos 500.

Ūkininkų padėtis prastėja

Vietiniai Švedijos ūkininkai gyvena kiek slogesnėmis nuotaikomis nei tarptautinėje rinkoje veikiantys verslininkai. Didžiausias pieno supirkėjas „Arla“ vėl sumažino pieno supirkimo kainas – šį kartą iki rekordinio lygio, 25 euro centų už litrą.

Tokios kainos buvo seniai, dar 1980 m. Įmonės atstovai spaudai sako, kad kainų mažinimą lemia keli pasaulinės rinkos aspektai: stiprus Rusijos rinkos ribojimas ir sumažėjusi paklausa iš Kinijos. Apklausos rodo, kad kas antras ūkininkas Švedijoje galvoja keisti verslą ir ieškoti kitų pragyvenimo būdų.

Ketinama dar labiau griežtinti paskolų sąlygas

Vyriausybė užsibrėžė mažinti gyventojų įsiskolinimą bankams ir kiek įmanoma stengtis grąžinti žmones prie tradicinio ekonomikos modelio – gyventi iš pinigų, kuriuos turi kišenėje, o ne naudotis kreditais. Valstybinė finansų inspekcija sukvietė didžiųjų bankų vadovus diskusijai, kaip ir taip griežtas paskolų sąlygas griežtinti dar labiau, nes skolose skęstantys gyventojai yra silpnoji šalies ekonomikos dalis.

Vyriausybė taip pat siūlo įvesti tam tikras lengvatas žmonėms, gyvenantiems su skolomis antstoliams. Kai skolos yra tokio dydžio, kad išmokėti jų žmogui jau neįmanoma, jam siūloma penkerius metus gyventi iš minimalaus pragyvenimo lygio, o paskui skolos nurašomos.

Finansų ministras pasiūlė dar vieną pakeitimą – birželio ir gruodžio mėnesiais tokie skolininkai galės visai nemokėti mokesčių. Anot ministro, tai leistų žmonėms kiek atsipūsti, pajusti atostogas birželio mėnesį ir ramesnes Kalėdas gruodį. Tokį pasiūlymą ministras pateikė pamatęs statistiką, kad 40 proc. įsiskolinusių gyventojų turi vaikų ir į skolas jie įklimpo dėl bedarbystės, ligos ar šeimos maitintojų netekties.

Sparčiai daugėja technologijų įmonių

Stokholmas įvardijamas kaip vienas patraukliausių Europos miestų verslui. Inovatyvių technologijų tiekėjai čia auga sparčiau, nei ekonomistai kada nors tikėjosi. Interneto ir išmaniųjų technologijų specialistai sako, kad šio verslo galimybes Stokholme galima lyginti su galimybėmis JAV.

Čia įsivyravęs unikalus įmonių bendradarbiavimo modelis vietoj aklos konkurencijos. Į Švedijos sostinę kasmet atvyksta tūkstančiai vietinių ir užsienio įmonių plėsti savo veiklą tarptautiniu mastu.

Nuomonė dėl euro nesikeičia

Švedų nuomonė dėl euro įvedimo nesikeičia – 68 proc. gyventojų pasisako prieš bendrąja Europos Sąjungos valiutą. Tokia „Eurobarometro“ apklausa buvo atlikta šalyse, kurios laikosi savo vietinės valiutos, tačiau pagal ES susitarimą palaipsniui turi įvesti eurą.

Tame pačiame susitarime yra grafa, nurodanti, jog galimybė išlaikyti savo valiutą taip pat yra, jei šalis taip nusprendžia, tad Švedija ramiai ir nurodo šią susitarimo išimtį, kai klausimas pasisuka dėl valiutos keitimo.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kalba Vilnius

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...