captcha

Jūsų klausimas priimtas

JT atstovas: nebėra turistų traukos taškų

Yra vietos, kurios traukia vienus ar kitus žmones, ir vietos, į kurias dėl istorinių aplinkybių plūsta daugiau turistų, tačiau nebėra traukos centrų. Taip LRT RADIJUI tvirtina Jungtinių Tautų (JT) Pasaulio turizmo organizacijos generalinis sekretorius Talebas Rifai. Jo įsitikinimu, kuo daugiau žmonių keliauja, tuo geresnis tampa pasaulis, nes sugriūva kultūriniai barjerai.
Reuters/Scanpix nuotr.
Reuters/Scanpix nuotr.

Anot T. Rifai, šiuo metu didžiausi iššūkiai turizmui: terorizmo grėsmė ir technologijų įtaka. Šie bei kiti svarbiausi klausimai, susiję su turizmu, šią savaitę aptariami Lietuvoje. Čia vyksta jubiliejinis 60-asis Pasaulio turizmo organizacijos Europos regiono komisijos posėdis.

– Pirmiausia pakalbėkime apie šį renginį. Kuo jis svarbus ir kodėl jis vyksta Lietuvoje?

– Tai Europos regiono komisijos susitikimas. Mes pasaulyje turime penkis regionus: Europą, Aziją, Afriką, Vidurio Rytus ir Amerikas. Kiekvieną pavasarį susitinka kiekvieno regiono komisijos. Kiekvieną kartą susirinkę nusprendžiame, kur vyks kitas susitikimas. Šalys narės balsuoja. Taigi pernai anoniminiu balsavimu pritarta Lietuvos kvietimui atvykti.

– Ar Lietuva kažkuo ypatinga, kad nuspręsta vykti būtent čia?

– Lietuva labai ypatinga. Tai viena žaviausių, viena aktyviausiai, labiausiai pasiaukojančiai dirbančių šalių šiame sektoriuje. Mūsų patirtis dirbant su Lietuva visada puiki. Europiečiai gerbia lietuvius. Sprendimas čia susitikti yra šios pagarbos ženklas. Tai yra pripažinimas Lietuvai.

– Grįžkime prie turizmo. Jis keičiasi. Seminaro pavadinimas kalba apie tai, kad senas verslo modelis griūva, ateina naujos tendencijos, tokios, kaip dalijimosi ekonomika. Kaip jūs matote ateities turizmą?

– Turizmas keičiasi labai greitai, kaip ir viskas pasaulyje. Dabar mes identifikuojame tris pagrindinius iššūkius turizmo sektoriuje. Pirmiausia – saugumas. Tai vienas svarbiausių klausimų šiandienos pasaulio įvykių kontekste. Norime, kad keliauti būtų saugu, tačiau kartu turizmas išliktų draugiškas. Šį balansą turime išlaikyti. Tai pokytis, prie kurio turizmo sektorius turi prisitaikyti, nes dabar susiduriame su nauja realybe – nesvarbu, ar sukurta žmogaus, ar gamtos stichijų. Saugumas yra svarbiausia ir tai būtina užtikrinti, ypač, kai keliautojų taip sparčiai daugėja, sektorius taip greitai auga.

Antras pokytis, kuris dabar vyksta – technologijų įtaka turizmui. Technologijos sukūrė dvi labai svarbias varomąsias jėgas. Pirmiausia, jos pakeitė tai, kaip kuriamas verslas, nes šiuo metu vartotojų žodis tampa labai svarbus, ypač taip stipriai išaugus socialinių tinklų populiarumui ir įtakai. Vartotojai gali tapti sektoriaus ambasadoriais arba kritikais. Jie verslą gali iškelti į viršūnes arba visiškai sužlugdyti. Verslas niekada nebuvo įpareigotas taip idealiai patenkinti klientų, kaip jis tai privalo daryti dabar.

Dar vienas svarbus elementas, kurį atnešė technologijos – dalijimosi ekonomika. Reikia suprasti, kad tai niekur nedings. Turime prie to priprasti. Tradicinis verslas turi prisitaikyti, o valdžia privalo sukurti labai aiškų reguliavimą. Juk negali būti taip, kad vieni moka mokesčius, o kiti – ne. Vieni laikosi standartų, o kitiems jie negalioja. Galų gale dalijimosi ekonomikos atstovai dabar užima itin stiprias pozicijas, auga itin greitai. Pavyzdžiui, Barselonoje 75 proc. turistų apsistoja ne tradiciniuose viešbučiuose, o būtent naudodamiesi dalijimosi platformomis. Tai aktualu kituose didžiuosiuose Europos miestuose.

Dar vienas labai svarbus iššūkis – didėjantis suvokimas, kad privaloma būti etišku ir atsakingu. Verslas prie to taip pat turi prisitaikyti. Žinoma, yra ir kitų veiksnių. Tokių, kaip autentiškumo paieškos. Kuo Lietuva ypatinga? Koks jos maistas, gėrimai, muzika, šokiai? Žmonės ieško kitų šalių autentiškumo.

– Ar tai reiškia, kad ateityje keisis turizmo traukos taškai?

– Nemanau, kad vis dar yra traukos taškų. Yra vietos, kurios traukia vienus ar kitus žmones. Visas pasaulis dabar yra neįtikėtinai atviras. Nė viena pasaulio vieta nėra neįdomi. Jei baksteltumėte pirštu į bet kokią vietą žemėlapyje, į ją būtinai kas nors veža ar kas nors ten keliauja. Žinoma, yra vietų, į kurias keliauja daugiau žmonių, nes jau taip istoriškai susiklostė.

– Jei kalbėtume apie verslą prieš 10 ar 20 metų, matėme didelius viešbučius, dideles kompanijas. Dabar dažnai apsistojame tiesiog žmogaus nuomojamame bute.

– Tai atitinka šiandienos tendencijas. Tai yra tai, ko žmonės nori. Keliautojai nebenori sėdėti dideliame autobuse su kitais 50 žmonių ir būti vežami iš vietos į vietą.

Dabar žmonės nori turėti sprendimo teisę. Technologijos visa tai padarė įmanoma. Jau namuose galima susiplanuoti kelionę. Jie renkasi, į kokį oro uostą skristi, į kokį muziejų eiti, kur apsistoti, kaip važiuoti. Turizmo industrija turi prie to prisitaikyti.

Svarbu unikali patirtis. Juk niekas nekeliauja tam, kad gyventų tokiuose pačiuose namuose, valgytų tokį patį maistą, kokį valgo kasdien ar visi aplink kalbėtų ta pačia kalba.

– Grįžkime prie saugumo. Seminare bus kalbama, kad skatinant turizmą galima skatinti taiką pasaulyje, tačiau tuo pačiu metu auga terorizmo grėsmė. Kaip manote, kuris veiksnys turės daugiau įtakos?

– Visada manau, kad gyvenimas laimės. Taip, grėsmė auga, tačiau tai dalis besikeičiančio pasaulio. Nepaisant didesnės grėsmės, žmonės keliauja gerokai daugiau. Jei žmonės bijo keliauti, kaip tai paaiškinti?

Augimas didžiulis. Pernai keliavo 1,2 mlrd. žmonių. Tai reiškia, kad vienas iš septynių pasaulio gyventojų keliavo į užsienio šalį. Po Antrojo pasaulinio karo keliavo maždaug 22 mln. žmonių.

Turizmas yra unikali industrija. Ji ne tik atneša ekonominę naudą, bet ir suartina žmones. Ką politikai sugadina, turizmas gali pataisyti. Juk niekada negalėsi kenkti ar nekęsti žmonių, su kuriais bendravai, kurių maistą ragavai, klausei jų muzikos Taip laužomi stereotipai.

Kuo daugiau žmonių keliauja, tuo geresnis tampa pasaulis. Tai, žinoma, neįvyksta per naktį. Per naktį nesugriausime kultūrinių barjerų. Teroristai bando mus izoliuoti, priversti nekęsti vieniems kitų, tačiau keliaudami pažįstame kitas kultūras ir suartėjame. Tai geriausias priešnuodis kylančioms grėsmėms.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kalba Vilnius

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close