captcha

Jūsų klausimas priimtas

Ant rankų pabuvęs gyvūno jauniklis tampa pažeidžiamas gamtoje

Laukinių gyvūnų jaunikliai neturi kvapo ir tai padeda jiems apsisaugoti nuo plėšrūnų, LRT RADIJUI aiškina Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos skyriaus vyr. specialistas Laimutis Budrys. Jo tvirtinimu, parsinešus jauniklį į namus ar palaikius ant rankų, gyvūnėlis įgyja kvapą ir tampa pažeidžiamas gamtoje.
AFP/Scanpix nuotr.
AFP/Scanpix nuotr.

Aplinkos ministerija primena, kad teisės aktai griežtai draudžia imti iš gamtos gyvūnų jauniklius. Pasak ministerijos, kiekvieną pavasarį aplinkosaugininkams tenka spręsti, ką daryti su laukinių gyvūnų jaunikliais, kuriuos žmonės parsineša namo, klaidingai manydami, kad šie yra našlaičiai ir jais reikia pasirūpinti.

– Ar iš tiesų gyvūnų jauniklių tariama globa yra tokia didelė bėda?

– Iš tikrųjų problema yra ir ji kartojasi daugybę metų kaip tik šiuo metu – nuo gegužės iki birželio pradžios. Šis metas gamtoje yra pats intensyviausias jauniklių atsivedimo metas. Jauniklius atveda tiek žinduoliai, tiek daugelis paukščių.

Jau galima pastebėti pirmuosius atvestus stirnų, kiškių jauniklius. Taip pat – visos gausybė rūšių paukščių, kurie, dar būdami jaunikliai, nemokėdami skraidyti, dažnai bando sklęsti virš savo lizdo. Pirmas skrydis dažniausiai baigiasi ant žemės.

Miško lankytojas ar šiaip gyventojas, pamatęs kur nors parke ar prie namų ant žemės keistai besielgiantį paukščio jauniklį, galvoja, kad kažkas blogai – gal jis sužeistas – ir dažniausiai jį bando sugauti. Sugavęs dažniausiai nežino, ką daryti.

– Tai žmonėms iš viso nederėtų artintis prie gyvūnų jauniklių gamtoje?

– Tikrai taip. Jei esate kažkur gamtoje, miške, kur neturite kieno pasiklausti ar pasikonsultuoti, turbūt vis tiek turite mobiliuosius telefonus. Reikėtų surinkti 112. Visi žino tą telefono numerį. Esame sudarę sutartį su ta tarnyba, kuri, gavus tokį skambutį, sujungs su Gyvūnų globėjų asociacijos specialistais arba mūsų budinčia stotimi. Ji budi visą parą ir visomis dienomis. Tikrai kvalifikuotai bus paaiškinta, kaip reikėtų elgtis vienu ar kitu atveju.

– Ar galime grąžinti tą gyvūnėlį atgal į gamtą? Ar jį priims mama?

– Ne, jei gyvūnas ilgiau pabūna kur nors uždarytas, pavyzdžiui, kokioje nors patalpoje, dažnai jis nebepriimamas. Gamtoj yra toks savisaugos reiškinys – jaunikliai, pavyzdžiui, kiškučiai ar stirniukai neturi kvapo. Tai apsaugo nuo plėšrūnų. Jauniklis paprasčiausiai pasislepia žolėje. Lapė, mangutas ar vilkas gali praeiti visiškai greta ir jo nepastebėti. Palaikius jauniklį namuose, ant rankų, jis įgauna kvapą ir tampa labiau pažeidžiamas gamtoje.

– Kur jūs patys dedate tuos gyvūnėlius, kuriuos žmonės parsinešė į namus?

– Kai gyvūnas parsinešamas į namus, yra pabuvęs nelaisvėje, tenka leisti valstybės biudžeto pinigus – turi atvažiuoti gyvūnų globos asociacijos atstovas, paimti tą gyvūną ir vežti į prieglaudą, nes dažniausiai, kaip minėjau, jo sugrąžinti atgal į gamtą jau negalima.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kalba Vilnius

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...