captcha

Jūsų klausimas priimtas

Kaip kovoti su klimato kaita, priklauso nuo to, kas esate

Klaidinga manyti, kad visi, kovodami su klimato kaita, turi daryti tą patį, LRT RADIJUI sako Danielis Price`as, kuris iš Naujosios Zelandijos dviračiu važiavo į klimato kaitos konferenciją Paryžiuje. Anot jo, kiekvienas turėtų elgtis skirtingai, priklausomai nuo to, kas jis yra. D. Price`o kolega, Erlendas Mosteris Knudsenas, kuris į tą pačią konferenciją bėgo iš Norvegijos, antrina, kad svarbu matyti bendrą vaizdą ir suvokti, jog klimato kaita nulėmė net ir pabėgėlių krizę Europoje.
Sipa USA/Scanpix nuotr.
Sipa USA/Scanpix nuotr.

– Ar galėtumėte įvardyti koks mokslinis faktas apie klimato kaitą jums atrodo labiausiai sukrečiantis?

E. M. Knudsenas: Labiausiai sukrečia tai, kaip greitai viskas keičiasi ir kad tai pakeis, kaip gyvename, visą visuomenę. Galima kalbėti apie kylantį jūros lygį, kad nebebus žiemų, kad dažnės ekstremalūs orų reiškiniai, tačiau iš esmės viskas susiveda į tai, kad pasikeis mūsų gyvenimas. Vien tai man atrodo pribloškiantis dalykas.

– Net jei pats to gal ir nepamatysite?

E. M. Knudsenas: Taip. Visi priklausome nuo aplinkos, net jei gyvename mieste ir perkame maistą prekybos centre. Maistas iš kažkur juk atkeliauja. Jei klimato kaita veikia žemdirbius ir jų produkciją, nepriklausomai nuo to, kur jie gyvena, tai galiausiai paveiks ir miestiečius. Taigi tai svarbu ir man, ir jums, ir Danieliui, ir visiems kitiems.

D. Price`as: Pažvelgus, kaip šiltnamio dujos keičia šią sistemą, suima didelis nerimas. Pokyčių greitis neįtikėtinas. Planetai viskas bus gerai, dauguma rūšių vis tiek išliks, žmonija tikriausiai išgyvens ir išliks, tačiau pokyčių spartai nesame pasirengę. Tai mano pagrindinis rūpestis.

Kaip Erlendas minėjo, gamta patiria spaudimą dėl klimato kaitos – problemos dėl apsirūpinimo maistu ir masinės žmonių migracijos sukels konfliktus. Patirdami stresą esame linkę konfliktuoti. Man tai kelia didžiausią susirūpinimą.

– Esate vieni iš nedaugelio žmonių, kurie žino, kad įmanoma pažvelgti labai toli į praeitį ir atsekti, kaip klimatas keitėsi palyginti su tuo, kas vyksta dabar, bei įsitikinti, kad tie pokyčiai yra išskirtiniai. Dažnai žiniasklaidoje cituojami tik gana nauji temperatūros matavimai, siekiantys apie 200 metų, tačiau gamtoje išlikę daug ankstesni įrašai?

D. Price`as: Žinoma. Turime tradicinius matavimus nuo maždaug 1880 m. Žemės istorijoje tas laikotarpis – šnipštas, tačiau galime atsekti netiesioginius įrašus, kurie paremti mūsų žiniomis apie fizikinius procesus planetoje.

Paprasčiausias pavyzdys būtų žiedadulkės. Tyrinėdami jas galime pažvelgti tūkstančius metų atgal. Jei galime atpažinti ledynmečio ežero dugne išlikusią žiedadulkę, galime pasakyti, kokio ji augalo. Vadinasi galima pasakyti, kokie augalai augo Lietuvoje prieš 20 tūkst. metų. Kai kurios gėlės yra šiltamėgės, kitos – šaltamėgės, taigi galima nubraižyti temperatūros grafiką. Yra ir daugiau metodų atkurti planetos temperatūrą, kuri vyravo prieš tūkstančius ar milijonus metų.

– Aplinkosaugos temomis rašantys žurnalistai žino, kad 97 proc. mokslininkų sutaria, jog klimatas keičiasi dėl žmogaus kaltės, tačiau [...] didelė visuomenės dalis vis dar abejoja šiuo faktu. Dažnai sakoma, kad tai viena iš priežasčių, kodėl reikiamos politikos priemonės stringa. Ar tai ir buvo pagrindinė priežastis jums, kaip mokslininkams, imtis aktyvizmo ir ryžtis komunikacijos kampanijai? Ar teisingai apibūdinau jūsų motyvaciją?

E. M. Knudsenas: Taip, sakyčiau, labai tiksliai pasakėte. Dar daugiau – kur kas daugiau mokslininkų dėl to sutaria – gal net kokie 99,9 proc. Vis tiek, skaitant žiniasklaidą ar kalbantis su žmonėmis gatvėje, susidaro įspūdis, kad pusė mano vienaip, o kita pusė – kitaip. Tai toli nuo realybės. Bėda ta, kad, nesuvokę grėsmės, nesiimsime jokių veiksmų. Kur kas lengviau neigti grėsmę. Tokia žmonijos prigimtis. Psichologiškai kur kas lengviau neigti ir nieko nedaryti.

Mes 10 metų užsiėmėme moksliniais tyrimais apie klimato kaitą. Žinome, kas ir dėl ko vyksta, bet matydami, kas dedasi visuomenėje, supratome, jog mokslinių įrodymų negana – komunikacija irgi svarbi. Būtina kalbėti žmonėms suprantama kalba, jiems priimtina forma ir ten, kur žmonės yra.

Vadinasi, būtina skaityti tokius pranešimus, kaip šiandien, ir kažkaip susieti klimato kaitos problemą su žmonių gyvenimu. Pasakoti žmonių istorijas, savo pačių istorijas, rodyti įvairiausius pavyzdžius, kaip klimatas veikia planetą ir kaip veiks visuomenę ateityje.

D. Price`as: Sutinku ir manau, kad labai gaila dėl to, kad visuomenė ir politika taip atsilieka nuo mokslo ir žinių. Turbūt populiariausias pavyzdys yra tabako pramonė. Regis, dar septintame dešimtmetyje JAV buvo paskelbta, kad rūkymas sukelia vėžį, tačiau mano šalyje, Velse, baruose uždrausta rūkyti tik 2006-aisiais. Tarp problemos pripažinimo ir priemonių jai užkirsti kelią praėjo vos ne pusšimtis metų!

Panašūs dalykai dedasi ir su klimato kaita. Apie tai, kad būtina imtis veiksmų dėl klimato kaitos kalbama jau trečią dešimtmetį. Vis dar dedame pastangas, kad būtinos priemonės įgautų pagreitį. Deja, visuomenė atsilieka, todėl ir stengiamės paspartinti tuos procesus, patraukti visuomenę, kad ji imtų reikalauti būtinų politikos priemonių.

– Taigi Jūs kalbate apie sisteminius pokyčius. Nors ir minite, kad kiekvienam reiktų valgyti mažiau mėsos, dažniau rinktis dviratį, taip pat akcentuojate, kad reikia daugiau. Kaip įsivaizduojate tą balansą tarp asmeninių pastangų ir sisteminių pokyčių? Sakote, jog visi turi tapti aktyvistais, tačiau kaip įtikinti žmones tose šalyse, kur klimato kaita ne tokia akivaizdi, kaip, pavyzdžiui, Bangladeše?

E. M. Knudsenas: Manau, kad svarbiausia žvelgti toliau į priekį. Dažniausiai galvojama apie greitą ekonominę grąžą, pavyzdžiui, išgaunant kuo daugiau naftos. Šiandien gal tai ir pigiausia, nes esame įpratę taip gyventi. Tai lengviau dabar, bet ilguoju laikotarpiu atsinaujinanti energetika labiau apsimoka, nes turėtume švaresnį orą, sveikesnę visuomenę, naudos būtų neapsakomai daugiau.

D. Price`as: Deja, bet pokyčiai labiausiai reikalauja finansinių investicijų. Todėl ir sakiau, kad visi turi imtis veiksmų, taip pat ir investuotojai ir verslininkai. Pigi energetika šiandien neapima ateities kaštų – pokyčiai, kuriuos sukeliame šiandien, ateityje mums brangiai kainuos. Visiems pakrančių miestams iškils grėsmė – Niujorkui, Majamiui. Sunku įsivaizduoti, kaip juos tai paveiks. Žmonės turi pradėti galvoti apie ateitį ir priiminėti sprendimus kur kas atsakingiau.

– Galimas daiktas, kad Lietuvoje žmonės ne iki galo supranta, ką jie turėtų daryti. Tikėtina, kad jie nusivylę aplink matoma korupcija, neturi darbo ir turi kitų prioritetų. O dar migrantų krizė, apie kurią nuolat kalbama... Sunku galvoti apie kylančią planetos temperatūrą. Ką jiems daryti?

E. M. Knudsenas: Svarbu matyti visą vaizdą ir suprasti, kad viskas susiję, įskaitant migrantus. Kaip Danielis minėjo, 30 mln. žmonių Bangladeše dėl klimato kaitos neteks namų. Europoje kalbame apie „krizę“. Tai niekis, palyginus su tuo, kas mūsų laukia.

Pastaruosius 30 metų buvo galvojama, kad yra didesnių problemų – jei ne ekonomika, tai terorizmas arba pabėgėliaiPriežastis, kodėl kilo pilietinis karas Sirijoje – sausros. Žmonės kaimuose nebegalėjo išsiversti ir kėlėsi į miestus, o ten trūko darbo. Viskas susiję. Todėl ir svarbu galvoti į priekį. Problemą galima išspręsti tik pripažinus, kad ji egzistuoja. Tada gali pradėti ieškoti sprendimų.

– Ką Lietuvos žmonės gali padaryti? Kokie būtų trys svarbiausi dalykai?

D. Price`as: Manau klaidinga manyti, kad visi turi daryti tą patį. Tai priklauso nuo to, kas esi. Pavyzdžiui, jei esi mokytojas, tinkamai aiškink savo mokiniams apie problemą, jei esi verslininkas, nukreipk savo pinigus į tai, kas turi ateitį, jei esi atliekų tvarkytojas, skatink žmones rūšiuoti. Be abejo, yra kasdienių dalykų – valgyti mažiau mėsos ir taupyti elektrą. Tai labai asmeniška, visi turi rasti savo būdą.

Mes, mokslininkai, stengiamės paprastai papasakoti apie problemą, kad žmonės suvoktų, jog ji reali. Mokslas dažnai yra labai abstraktus. Jei rašai, rašyk apie tai tiksliai. Vienas svarbiausias dalykas, kurį gali padaryti visi – domėtis. Man labai atsibodo tie, kurie net po mūsų pranešimo priėjo ir paklausė – tai klimato kaita tikrai vyksta?

Jūs rimtai? Tai labai nervina. Bet mes turime būti kantrūs ir kalbėtis su visais. Švieskitės, neneikite mokslo. Juk jeigu atsistotumėte prieš minią žmonių ir paklaustumėte, ar tikrai rūkymas sukelia vėžį arba, ar žemės trauka egzistuoja, atrodytumėte kvailai. Mokslas toks pat užtikrintas ir klimato kaitos klausimu – švieskitės.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kalba Vilnius

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...