captcha

Jūsų klausimas priimtas

Ekonomistai įvertino EK rekomendacijas Lietuvai – tai kartojama ne pirmus metus

Europos Komisijos (EK) rekomendacijos, pateikiamos Lietuvai, beveik nesikeičia jau kelerius metus, pastebi „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis. Tai rodo, kad reformos vyksta labai lėtai, LRT RADIJUI tvirtina jis. DNB banko vyriausiosios ekonomistės Baltijos šalims Jekaterinos Rojakos teigimu, kai kurios Lietuvoje vis dėlto vykdomos reformos yra atliekamos netinkamai, pavyzdžiui, pensijų augimas siejamas su politine, o ne su ekonomine veikla.
Reuters/Scanpix nuotr.
Reuters/Scanpix nuotr.

Lietuva turi atrodyti puikiai ne tik tarp Baltijos šalių

Anot J. Rojakos, demografinė problema būdinga ne tik Lietuvai. Jos teigimu, daugelis Europos šalių susiduria su panašiais iššūkiais. Ekspertės tvirtinimu, didžiausią dėmesį vis dėlto reikėtų kreipti toms sritims, kuriose galimi pokyčiai.

 „Labai svarbu pabrėžti tas sritis, kur galime kažką pakeisti. Iš esmės EK rekomendacijų paketas yra puiki dovana politikui, kuris gali kopijuoti ją savo rinkiminei kampanijai. Didžioji rekomendacijų dalis reikalauja daug pastangų, ryžto ir laiko, norint jas įgyvendinti. Galbūt dėl to jos nėra tokios populiarios“, – svarsto J. Rojaka.

Ji akcentuoja, kad Lietuva turi atrodyti puikiai ne tik Baltijos šalių regiono, bet ir visos E kontekste, nes tik tai gali suteikti šaliai konkurencingo pranašumo. „Dabar išsiskiriame ne pagal tuos rodiklius, pagal kuriuos norėtume. Išsiskiriame pagal tokį rodiklį, kaip aukščiausias darbingo amžiaus gyventojų mirtingumas, vienas aukščiausių garbingo amžiaus gyventojų skurdo lygis. Viena iš rekomendacijų buvo ne tik sutelkti dėmesį į demografiją, bet reformuoti švietimo ir sveikatos sistemas, taikyti prevencines priemones. Tai labai svarbu, siekiant stiprinti demografinį ir darbo rinkos potencialą“, – tikina J. Rojaka.

Siūlo ilginti gyvenimo trukmę

Kitokios pozicijos laikosi N. Mačiulis, kurio nuomone, demografinė krizė, senėjimas nėra visoms ES narėms būdinga problema. „Taip, tai yra išsivysčiusių valstybių tendencija, nes gyvenimo trukmė ilgėja, bet Lietuvos problema unikali. Jei analizuotume „Eurostat“ projekcijas, Lietuva yra sparčiausiai senėjanti valstybė ES. Tai susiję būtent su labai žemu gimstamumu po nepriklausomybės atgavimo, su labai didele jaunų, darbingo amžiaus gyventojų emigracija. Ta problema labai ryškėja ir bus itin gili kito dešimtmečio viduryje ar net artimiausius du dešimtmečius“, – prognozuoja N. Mačiulis.

Jo teigimu, nieko nedarydami ir susitaikydami, kad tai yra natūrali tendencija, mes susidursime su rimta valstybės finansų ir socialinės apsaugos sistemos krize. Ekonomistas priduria, kad priemonių, kurias galima taikyti, yra gana daug, pradedant gimstamumo skatinimu, baigiant imigracija ir reemigracija. Anot N. Mačiulio, vis dėlto pirmoji priemonė rezultatų duos tik po ketvirčio amžiaus.

„Visai įdomų receptą pasiūlė Tarptautinis valiutos fondas (TVF), kuris iš dalies antrina EK. Turbūt nė viena iš anksčiau įvardytų priemonių neturės pakankamos teigiamos įtakos, todėl reikia kalbėti apie gyvenimo trukmės ilginimą, t. y. siekti, kad būtų sveikesnė, produktyvesnė ir ilgiau gyvenanti visuomenė. Žinoma, tarp eilučių turbūt pastebima vienintelė išvada – reikės ne tik gyventi, bet ir dirbti ilgiau“, – pabrėžia N. Mačiulis.

Ekonomistė: svarbu pensijų augimą surišti su ekonomine veikla

N. Mačiulio nuomone, bandant spręsti kilusias problemas, Lietuvoje buvo padaryta labai mažai – nors buvo palengvinta imigracijos tvarka, progresas buvo nežymus. Ekonomistas akcentuoja, kad Lietuvoje imigrantai sudaro tik 0,2 proc. darbo jėgos, o, pavyzdžiui, Švedijoje ar Norvegijoje šis rodiklis siekia 2 proc.

„Imigracija nebūtinai yra vienintelis sprendimas, bet kituose frontuose irgi padaryta labai mažai. Žinoma, čia siūlomos daug sudėtingesnės priemonės. Rekomenduojamas produktyvumo skatinimas arba inovacijų įdiegimas, vystymas. Sudėtinga įgyvendinti tokias reformas, kurios duotų apčiuopiamą, greitą poveikį produktyvumui ar inovacijoms. Daug lengviau pasakyti, kad padidinsime minimalų atlyginimą“, – sako N. Mačiulis.

Jam antrina J. Rojaka, kurios pastebėjimu, PVM surinkimo pažanga buvo pažymėta EK rekomendacijose, tačiau ji akivaizdžiai nėra pakankama.  „Tai puikiai matome, vertindami tokius rodiklius, kaip faktiškai surenkamų ir potencialių, remiantis esančiu vartojimu, įplaukų santykį. Pagal šį santykį mes vėl esame paskutinėje vietoje ES. Yra daug erdvės tobulėjimui“, – tvirtina J. Rojaka.

Ji pabrėžia, kad pensijos per pastarąją vyriausybės kadenciją auga gerokai lėčiau nei darbo užmokestis. „Labai svarbu pensijų augimą surišti su ekonomine, o ne politine veikla. EK (ir ne tik ji) paantrino daugelio šalies ekonomistų nuomonei, kad mokesčių mažinimo našta dirbantiems turėtų būti mažinama gerokai sparčiau ir vietoje PVM mažinimo reikėtų iš esmės susirinkti neapmokestinamų pajamų didinimą ir tokiu būdu kovoti su tuo dideliu atotrūkiu“, – sako J. Rojaka.

Kritikuoja siūlomas PVM lengvatas

N. Mačiulio tvirtinimu, EK rekomendacijos nesikeičia jau kelerius metus. Be to, panašias rekomendacijas pateikia ir TVF bei Tarptautinė ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO). „Tai yra aiški indikacija, kad reformos vyksta lėtai. Akivaizdu, kad reformų negalima įgyvendinti per vienerius metus, bet ne antrus ir ne trečius metus kartojama tas pats. Darbo jėgos apmokestinimo mažinimas yra labai seniai įvardyta reforma. Ji įrašyta net ir šios vyriausybės programoje“, – primena N. Mačiulis.

Jis atkreipia dėmesį, kad, nepaisant šio pažado, vis dėlto diskutuojama ne apie šią reformą, o apie PVM lengvatas. „Nukrypta nuo esmės, tai visiškai nesusiję su mažiausias pajamas gaunančių gyventojų perkamosios galios didinimu. Tai iš esmės yra subsidija, parama verslui. Toks išsiblaškymas, neturėjimas aiškios ilgalaikės strategijos ir lemia, kad reformos iš esmės nevyksta“, – sako N. Mačiulis.

EK kiekvienai ES šaliai trečiadienį pateikė rekomendacijas dėl ekonomikos stiprinimo. Nurodoma, kad Lietuvos biudžetas yra tvarus, atitinkantis fiskalinės drausmės reikalavimus, tačiau Lietuvai siūloma spręsti darbingo amžiaus žmonių skaičiaus mažėjimo problemą. Šalyje ši problema atsirado, nes dalis darbingo amžiaus žmonių emigruoja, o šalyje gimstamumas mažesnis už mirtingumą.

Anot EK ekspertų, tai ateityje gali sukelti labai didelių problemų tiek pensijų, tiek sveikatos apsaugos sistemose. Siūloma didinti darbo našumą, diegiant inovatyvias technologijas įvairiose srityse, gerinant švietimo sistemą, sveikatos apsaugą.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kalba Vilnius

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...