captcha

Jūsų klausimas priimtas

S. Paltanavičius. Gamta jau gyvena pavasario ritmu

Čia pat kovo vidurys, taigi jau metas pavasariui. Ši savaitė gamtos mums skirta kitokia, daug kur dar labai žiemiška ir šalta. Nors dienomis dalyje Lietuvos švytės saulė, tačiau ir čia atlydžio neregėti. Kitur – vis pasninga, pavasario sniegas ypač baltas, atrodo, kad ir žiemą tokio nebuvo. Iš tikrųjų baltas ne pats sniegas, o šviesa, kurios yra labai daug. Ji – skaidri, gili, žodžiu, tik tokia, kokia gali būti pavasarį.
EPA-ELTA nuotr.
EPA-ELTA nuotr.

Čia pat kovo vidurys, taigi jau metas pavasariui. Ši savaitė gamtos mums skirta kitokia, daug kur dar labai žiemiška ir šalta. Nors dienomis dalyje Lietuvos švytės saulė, tačiau ir čia atlydžio neregėti.

Kitur vis pasninga, pavasario sniegas ypač baltas, atrodo, kad ir žiemą tokio nebuvo. Iš tikrųjų baltas ne pats sniegas, o šviesa, kurios yra labai daug. Ji – skaidri, gili, žodžiu, tik tokia, kokia gali būti pavasarį.

Ar gamta jau pribrendo pavasariui? Iš tikrųjų ji jau gyvena pavasario ritmu. Didžiausią įtaką tam daro būtent šviesa, dienos ilgis, o ne saulė ir šiluma. Kai atšils, pamatysime, kad daug kur jau pavasaris nukeliavo toli. Tiesa, dabar po sniegu kilti jau ruošiasi daugelis pavasario augalų, išbrinkę laukia sėklos. Ne viską galima pamatyti.

Štai, kažkur netoli, sniego pakrašty, lūkuriuoja į namus besiveržiantys paukščiai, ypač vieversiai, pempės, varnėnai. Kiti sugrįžta iš vietinių žiemaviečių. Štai į ežerus, ant ledo, atšniokščia sparnais gulbės. Jos žiemojo kažkur netoliese, o dabar skrenda patikrinti, ar dar neatsilaisvino vanduo pernykštėse jų perimvietėse – reikia skubėti, kad į jas teisių nepareikštų kitos poros.

Kuršių mariose lede – proplaišos. Pirmiausiai kaip visada atsiveria dideli plotai prie Avino kalno. Čia Nemuno iš visos Lietuvos atplukdyti vandenys lenkia savo srovę. Ir šiemet vanduo raibuliavo jau prie pat Juodkrantės, dabar Marių vidury gausu plačių, banguojančių proplaišų. Jose baltuoja kirai, didieji dančiasnapiai, paukščius traukia neršti plaukiantys stintų pulkai.

Ar stintas dar galima žvejoti? Tik ne nuo Kuršių marių ledo. Patys nerizikuokite ir kitiems neleiskite to daryti. Ant ežerų žvejams ir kitiems vaikščioti nebaisu, ypač turint smaigus. Čia pat Šv. Juozapas, Pempės diena. Gal ši šventė, kaip sako, pavasario vartus atrakins?

O kol paukščiai skuba keliauti Lietuvos link, Generalinė miškų urėdija, jos padalinai – miškų urėdijos, aplinkos ministerija iniciavo šventę – ne paprastą, o labai prasmingą – „Devyniasdešimt paukščių pavasarių“. Prieš 90 metų profesoriaus Tado Ivanausko iniciatyva Lietuvoje buvo pradėti kelti inkilai, organizuotos pirmosios talkos.

Šiemet šiame renginyje, apimsiančiame visą šalį, dalyvaus labai daug miškininkų, moksleivių, aplinkosaugininkų – visų, kam svarbi gamta. Jeigu jūs nesiruošiate į šventę, ją sukurkite patys: sukalkite ir iškelkite paukščiams inkilus, sutvarkykite gandrų lizdus. Paukščiai jums tikrai bus dėkingi.

 

 

 

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kalba Vilnius

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...