captcha

Jūsų klausimas priimtas

Dar vieną Lenkijos projektą gali sustabdyti ekologai

Lenkijos konservatorių vyriausybė užsibrėžė pagaliau iškasti per Aistmarių neriją laivybos kanalą, kuris sujungtų Aistmarių įlanką su Baltijos jūra ir užtikrintų laivybos iš Elbingo uosto nepriklausomybę nuo Rusijos, mat dabar vienintelis išėjimas iš Aistmarių į atvirą jūrą veda per Rusijos vandenis ir jos kontroliuojamą Baltijos (Piliavos) sąsiaurį. Vis dėlto šiam projektui priešinasi ekologai, praneša LRT RADIJAS, apžvelgdamas Lenkijos verslo naujienas.
Reuters/Scanpix nuotr.
Reuters/Scanpix nuotr.

Kanalo statyba suinteresuota Elbingo miesto valdžia ir Varmijos Mozūrų savivaldybininkai. Kanalas užtikrintų Elbingo uosto bei viso regiono turizmo infrastruktūros plėtrą.

Kliūtimi gali tapti ekologų protestai, nes Aistmarių nerija – tai Europos programos „Natura 2000“ saugoma teritorija. Kanalo nenori ir kurortinės Pajūrio Krynicos gyventojai, būgštaujantys, kad laivyba kanalu užterš paplūdimius.

Konservatoriai pabrėžia, kad kanalas yra vienas jų vyriausybės prioritetų, turintis strateginę reikšmę ne tik Lenkijos ekonomikai, bet ir visos ES saugumui, ir yra pasirengę padaryti viską, kad jo statyba būtų pradėta jau kitais metais.

Briuselyje viešėjęs Lenkijos jūrų ir vidaus vandenų laivybos viceministras Krzysztofas Kozlowskis patikino, kad vyriausybė pasirengusi per kelis mėnesius įtikinamai atsakyti į visus EK klausimus ir pateikti sprendimą pagrindžiančią dokumentaciją.

Kaip spaudai sakė pats laivybos ministras Marekas Grobarczykas, Lenkija norėtų statyti šį kanalą kartu su ES, bet, jei EK blokuotų projektą, vyriausybė pasirengusi jį įgyvendinti tik savo lėšoms. Skaičiuojama, kad kanalo statyba kainuos apie 200 mln. eurų.

Numatomas spartėjantis ekonomikos augimas

Lenkijos vyriausybė paskutinę balandžio savaitę priėmė daugiametę valstybės finansų programą, pateikiančią aktualią informaciją apie vykdomą bei suplanuotą biudžeto ir mokesčių politiką iki 2019 m. Makroekonominės prognozės numato spartėjantį šalies ekonomikos augimą, mažėjantį nedarbą, žemą infliaciją ir didesnes kapitalo investicijas.

Šiemet bendrasis vidaus produktas (BVP) padidės 3,8 proc., o ateinančiais metais augs dar sparčiau ir 2019 m. sieks net 4,1 proc. Vyriausybės informacijos centras savo pranešime pabrėžia, kad makroekonominėse ir viešųjų finansų prognozėse atsižvelgta į jau įdiegtų bei parengtų sprendimų efektus, tokius kaip jau veikianti priemokų šeimoms už vaikus programa 500 + ar kovai su mokesčių vengimu ruošiama mokesčių surinkimo sistemos reforma. BVP augimą skatins vidaus paklausa, gerėjanti situacija darbo rinkoje ir investicijos, susijusios su ES lėšų įsisavinimu.

Stabdomas valstybinės žemės pardavimas

Balandžio 30 Lenkijoje įsigaliojo naujas žemės įstatymas, kuris penkeriems metams sustabdys valstybinės žemės pardavimą. Mat gegužės pirmąją baigiasi 12 metų moratoriumas žemės pardavimui užsieniečiams, kurį Lenkija išsiderėjo stodama į ES.

Kaip pastebi šio ką tik prezidento pasirašyto teisės akto kritikai, įstatymas, turėjęs atgrasyti užsieniečius, apsunkins žemės įsigijimą patiems lenkams.

Įstatymas ne tik stabdo valstybinės žemės pardavimą, bet ir griežtai riboja privačiai valdomų sklypų apyvartą. Naudmenų pirkėju gali būti tiktai individualus ūkininkas, t. y. fizinis asmuo, kuris turi žemdirbio kvalifikaciją ir pats ūkininkauja ne didesnėse kaip 300 ha valdose, be to, mažiausiai penkerius metus gyvena tame pačiame valsčiuje, kur yra jo sklypas. Norėdamas parduoti žemę, ūkininkas turės gauti žemės ūkio nekilnojamojo turto agentūros leidimą. Agentūra galės pasinaudoti pirmumo teise ir išpirkti parduodamą žemę pagal pačios nustatytą rinkos kainą.

Įstatymo apribojimai neapims tik iki 30 arų dydžio sklypų. Išimties tvarka žemę be apribojimų galės pirkti ir parduoti religinės bendruomenės ir bažnytinės institucijos. Žemės ūkio ministras tvirtina, kad Lenkijos įstatymo nuostatos nėra griežtesnės nei kitose ES šalyse. Lenkijos spaudos agentūra PAP praneša, kad Europos Komisija tikrins, ar įstatymas nepažeidžia ES teisės.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kalba Vilnius

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close