captcha

Jūsų klausimas priimtas

Metinei vyriausybės ataskaitai pažėrė kritikos

Ministro pirmininko Algirdo Butkevičiaus pristatyta metinė vyriausybės ataskaita skirta rinkimams, o ne apžvelgti atliktus darbus, LRT RADIJUI sako „Lietuvos žinių“ apžvalgininkė Jurga Tvaskienė. Jai antrina finansų analitikas Valdemaras Katkus, kuris nurodo, kad dauguma šalies rodiklių iš tiesų itin prasti, o ataskaitoje net nebuvo apžvelgta „pilkoji“ statistika.
V. Skaraičio (BFL) nuotr.
V. Skaraičio (BFL) nuotr.

V. Katkus atkreipia dėmesį, kad energetiniai projektai, įgyvendinami Lietuvoje, yra tęstiniai – jie buvo pradėti ne šios, o ankstesnė vyriausybės. „Pagrindinė užduotis – jų nesugadinti. Tie projektai iš tikrųjų užbaigti, bet tai tęstinumo aspektas“, – tvirtina V. Katkus.

Jis taip pat akcentuoja, kad praėjusiais metais pastebėtos neigiamos emigracijos tendencijos. „Ivažiavo 22 tūkst. daugiau žmonių [nei ankstesniais metais – LRT.lt]. Jei vertintume pastaruosius trejus metus, kai veikia ši vyriausybė, išvažiavo 91 tūkst. gyventojų. Vadinasi, per šios vyriausybės vadovavimo laikotarpį išvažiavo Panevėžys“, – nurodo analitikas.

Jo nuomone, svarstyti tokį rodiklį, kaip nedarbo lygis, negalima tol, kol neišnyko emigracija. Anot V. Katkaus, kai iš Lietuvos niekas neišvažiuos, bus galima kalbėti apie tai, kad nedarbas mažėja.

„Dėl vidutinio atlyginimo situacija labai bloga, – tęsia V. Katkus. – Šiuo metu jis siekia apie 570 eurų. Vidutinis atlyginimas Lietuvoje mažesnis nei Estijoje, Latvijoje ar Lenkijoje. Jis mažiausias regione. Dar blogiau, kad vidutinį ar dar mažesnį atlyginimą gauna 70 proc. žmonių.“

Analitikas daro išvadą, kad didžioji dalis Lietuvos darbuotojų gauna patį mažiausia darbo užmokestį visame regione. Be to, pastebi V. Katkus, nedžiugina ir kiti rodikliai.

„BVP augimas – blogiausias per paskutinius penkerius metus. Užsienio sąskaitos deficitas blogiausias per paskutinius ketverius metus. Eksporto prekių praradome už maždaug 1 mlrd. eurų‘, – vardija V. Katkus.

Pasak jo, būtų galima vertinti ir neatskleistą statistiką, kurią analitikas vadina pilkąja. Jis atkreipia dėmesį – nors kompensuoti valstybės tarnautojų atlyginimus Konstitucinio Teismo buvo nurodyta prieš kelerius metus, šis procesas buvo vilkinamas.

„Vyriausybė sugebėjo taip vilkinti, kad 95 proc. kompensacijos bus išmokama nuo ateinančių metų. Tai bus palikta kitai vyriausybei. Dirbusiems pensininkams privalomos išmokėti kompensacijos (maždaug 67 proc. visų kompensacijų) bus perkeltos kitai vyriausybei“, – nurodo V. Katkus.

Jis priduria, remiantis „juodąja statistika“, 167 tūkst. pensininkų šių kompensacijų jau nesulaukė. „Jei visos šios kompensacijos būtų sukeltos į biudžetą, pamatytume, kad buvo paslėpta ir pilkoji, ir juodoji statistika. Vyriausybė gaus pagyrimų iš Europos biurokratų, o Lietuvoje žmonės jaučiasi prastai. Europos biurokratų pagyrimai neturėtų būti rodiklis“, – įsitikinęs V. Katkus.

Panašios pozicijos laikosi „Lietuvos žinių“ apžvalgininkė J. Tvaskienė. Jos nuomone, ši premjero kalba buvo skirta ne apžvelgti praėjusių metų darbus, bet akcentuoti socialdemokratų vyriausybės numatytus siekius. „Tai skirta rinkimams, o ne parodyti realius darbus. Šiek tiek liūdna klausyti šios ataskaitos. Dar liūdniau – tikėti, kad premjeras pats ja tiki“, – sako J. Tvaskienė.

Ji taip pat atkreipia dėmesį, kad vyrauja dideli emigracijos srautai, žmonės nusivylę. „Lietuvoje vidutinis atlyginimas turbūt mažiausias regione. Vyriausybė už tai turėtų prisiimti atsakomybę ir skaičiuoti savo darbus nuo pat kadencijos pradžios“, – tvirtina J. Tvaskienė.

Ji akcentuoja, kad premjeras pasidžiaugė euro įvedimu, tačiau pirmiausia turėjo kalbėti apie tai, kad, įvedus eurą, vyriausybė nesugebėjo susitarti su verslu.

„Manyčiau, premjeras pirmiausia turėtų kalbėti apie tai, kad, įvedus eurą, kas buvo tikrai naudinga valstybei, vis dėlto vyriausybė nesugebėjo atsakingai susitarti su verslu, prekybos įmonėmis ir nesukontroliavo to, kad kainos neaugtų tokiu tempu, kaip augo. Tai dar labiau piktino žmones“, – pastebi J. Tvaskienė.

Anot jos, A. Butkevičiaus pastebėjimas, kad pensijos padidėjo aštuoniais eurais, taip pat nėra didelis laimėjimas. „Valstybės mastu tai tikrai didelė suma, bet premjeras turėtų žmoniškai pagalvoti, ką už tokią sumą žmogus gali nusipirkti ir ar tai tikrai yra realus palengvinimas“, – siūlo J. Tvaskienė.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kalba Vilnius

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...