captcha

Jūsų klausimas priimtas

Sunkvežimių vairuotojai Australijoje protestuoja prieš didesnius atlyginimus

Australijos sostinę Kanberą balandžio 17 d. rytą sudrebinęs 200 sunkvežimių variklių riaumojimas nutilo aikštėje prieš Australijos parlamento rūmus. Čia vairuotojus, kurie drauge yra ir sunkvežimių savininkai, pasitiko Australijos ministras pirmininkas Malcolmas Turnbullas ir jo kabineto nariai. Kad ir kaip ironiškai atrodo, vairuotojai protestuoja prieš ketinimus pakelti jiems atlyginimą, praneša LRT RADIJAS apžvelgdamas Australijos verslo naujienas. 
AFP/Scanpix nuotr.
AFP/Scanpix nuotr.

Iki 50 proc. pakelti užmokestį prekybos ir tolimųjų reisų vairuotojams siūlo Kelių saugumo atlygio tribunolas. Pasak reguliuotojo, tai prisidėtų prie eismo saugumo, vairuotojai nebūtų priversti dirbti po keliolika valandų be poilsio.

Primenama, kad vien kovo mėnesį šalyje 25 žmonės žuvo sunkvežimių avarijose, transporto įmonės yra tarp penkių dažniausiai bankrutuojančių pramonės šakų, o sunkvežimių vairuotojų profesija pirmauja liūdnoje šalies savižudybių statistikoje.

Šiuo metu sunkvežimių vairuotojų atlyginimas yra 20–30 dolerių už valandą, 44 doleriai – už viršvalandžius, metinis atlyginimas – 40–70 tūkst. dolerių. Pasak M. Turnbullo, kelių eismo saugumo klausimas – tik priedanga opoziciją remiančioms galingoms profsąjungoms padidinti narių skaičių.

Gali būti skelbiami priešlaikiniai rinkimai

Australijos žurnalistai juokauja, kad sunkvežimių vairuotojai gali prisidėti prie to, kad M. Turnbullo kadencija būtų viena trumpiausių Australijos istorijoje. Vyriausybės vadovas pareiškė, kad, Aukštesniuosiuose šalies parlamento rūmuose nepritarus Kelių saugumo atlygio tribunolo panaikinimui, jis kreipsis į šalies generalgubernatorių su prašymu vykdyti vadinamą „dvigubą paleidimą“, kai paleidžiami abeji parlamento rūmai ir skelbiami priešlaikiniai rinkimai.

Balandžio 19 d. Aukštesniuosiuose rūmuose, kur lemiamą balsą turi nepriklausomi senatoriai, dar vadinami suolų keitėjais, valdančiosios Liberalų-nacionalinės partijos koalicijos siūlymas naikinti tribunolą buvo atmestas. Taip pat nubalsuota ir prieš vyriausybės siūlymą atgaivinti Australijos statybos ir konstravimo komisiją ir taip sugriežtinti statybų priežiūrą bei kovoti su korupcija šioje pramonės šakoje. 

Nors valdančiosios koalicijos reitingai gerokai kritę, pats M. Turnbullas apklausose pirmauja prieš opozicijos lyderį Billą Shorteną. Leiboristų populiarumą gerokai padidino reikalavimas sudaryti Karališkąją komisiją bankų veiklai tirti.

M. Turnbullas, pats stambus bankininkas, tokios komisijos sudarymui nepritaria, bet balandžio 19 d. sugadino banko „Westpack“ 199-mečio jubiliejaus šventę, sveikinimo kalboje priminęs kaltinimus šiai vienai iš keturių stambiausių Australijos finansinių institucijų dėl neteisėtų vidaus machinacijų.

100 tūkst. benamių ir 150 tūkst. tuščių namų bei butų

Australijoje yra 100 tūkst. benamių ir 150 tūkst. tuščių namų bei butų. Tai toli gražu ne apleisti, benamių lizdais tapę gyvenami plotai, o puikiai prižiūrimi nauji arba atnaujinti investavimui skirti namai ir butai. Dauguma – geruose ar net prestižiniuose Sidnėjaus ir Melburno rajonuose.

Sidnėjuje 90 tūkst. metų metus tuščių stovinčių būstų atrasta Naujojo Pietų Velso universiteto Miesto ateities tyrimų centrui pradėjus ieškoti priežasčių, dėl kurių jauni dirbantys australai nebegali įsigyti nuosavo būsto.

Pasak Australijos instituto, dėl to kalta „atbulinio bėgio“ (negative gearing) paskolų mokesčių sistema. Tai tokia paskola, kai nuomai įsigytas būstas neneša pelno ir jo savininkas dėl to moka mažesnius mokesčius. Todėl investuotojams į gyvenamąjį plotą labiau apsimoka visai negauti pajamų, išlaikyti būstą tvarkingą, o kainai pakilus – pelningai parduoti, pasinaudojus papildomomis mokesčių lengvatomis.

Vidutinė namo kaina šalyje yra 650 tūkst. dolerių. Paskolą apmokėti pajėgus tik asmuo, uždirbantis ne mažiau kaip 100 tūkst. dolerių per metus. Jaunimas iki 30 metų vidutiniškai uždirba 30 tūkst. per metus. Tyrimai rodo, kad būsto kainos didžiuosiuose Australijos miestuose jau septynerius metus pakyla beveik 55 procentais kasmet. Apie 10 proc. naujų būstų įsigyja užsienio investuotojai, daugiausia iš Kinijos.

Paštininkais tapo „dronai“

Australijos paštas, dėl interneto sumažėjus laiškų, įskaitant ir įvairiausias sąskaitas, srautui, vis daugiau užsiima siuntinių pristatymu. Kad jis vyktų kuo sklandžiau ir greičiau, nutarta į darbą įkinkyti skrajojančius robotus – „dronus“.

Saugų „paštininko“ nusileidimą garantuoja parašiutas, aplinkinius perspėjančios šviesos ir garso signalai. Skraidyklę su 5 kg dėže nuo pagrindinio kelio paleis ir pultu valdys bei ekrane jo kelionę stebės pašto mašinos vairuotojas.

Bandymai atliekami negyvenamoje vietovėje, prižiūrint Civilinės aviacijos saugumo valdybai. Jei viskas vyks sklandžiai, metų gale bandymai bus pratęsti ir du kartus per savaitę siuntiniai bus pristatomi 50 tolimų kaimo vietovių, kur sodybos dažnai už kelių kilometrų nuo pašto dėžutės.

Tokių vietų gyventojus vilioja perspektyva elektroninėje parduotuvėje užsisakytas prekes atsiimti savo kieme. Apsipirkdami internetu australai per metus išleidžia apie 14 mlrd. dolerių.

Kritikuojamas dėl tokių bandymų atgaivinti savo vadovaujamos įstaigos veiklą Australijos pašto vadovas Ahmedas Farou atsikerta automobilio tėvo Henry Fordo žodžiais: „Jei būčiau klausęs žmonių, ko jie nori, jie būtų sakę: greitesnių arklių.“

Naujas penkių dolerių banknotas australams – „šlykštus“

„Stabdykit tuos akacijų vėmalus“, „Atrodo kaip kengūros kaka“, „Darželinuko piešinys“, „Šlykštus“ – tokiais žodžiais socialinių tinklų lankytojai sutiko Australijos rezervų banko paskelbtą naują penkių dolerių banknotą. Žmonės kviečiami netgi pasirašyti peticiją prieš naująjį pinigą.

Yra ir tokių, kam nepatinka, kad ant australiško pinigo paliktas karalienės Elizabeth II portretas. Iš tikrųjų nuo 49 metus gyvuojančio penkių dolerių alyvinės spalvos kupiūros naujasis piniginis ženklas skiriasi didesniu permatomu elementu, ryškesniu ir didesniu skaičiumi  ir Brailio rašto iškilumais, nurodančiais jo vertę. Ypač daug protestų sukėlė ryškus piešinys, vaizduojantis geltonus Habardo akacijos žiedynus ir paukštelius – rytinius smailiasnapius medsiurbius.

Mažai kas žino, kad naujasis banknotas atsirado dėl kitos peticijos, kurią parašė ir, surinkęs 57 tūkst. parašų tuometiniam valstybės iždininkui Joe Hokey, įteikė 14-metis Sidnėjaus gyventojas Connoras McLeodas. Neregys berniukas atstovauja 370 tūkst. australų, turinčių regėjimo negalią. Šie žmonės neretai būna neskrupulingų asmenų apgaunami.

Neregiams skirti iškilumai, nacionalinio Australijos medžio akacijos ir žemynui būdingų paukščių atvaizdai puoš ir likusias australiškų dolerių kupiūras.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kalba Vilnius

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...