captcha

Jūsų klausimas priimtas

Analitikai nelinkę prognozuoti Rusijos ir NATO santykių atšilimo

Prasidėsiančios NATO ir Rusijos derybos greičiausiai neturės didelės įtakos NATO pozicijai dėl įvykių Ukrainoje, LRT RADIJUI teigia Rytų Europos studijų centro analitikas Linas Kojala. Panašios nuomonės laikosi Mykolo Romerio universiteto dėstytojas politologas Alvydas Medalinskas. Jo teigimu, jei separatistų išpuoliai Rytų Ukrainoje nesiliaus, NATO greičiausiai ims teikti Ukrainai vis didesnę karinę paramą.
Reuters/Scanpix nuotr.
Reuters/Scanpix nuotr.

Dalis apžvalgininkų NATO ir Rusijos derybas vertina kaip santykių atšilimo ženklą, tačiau L. Kojala derybas linkęs vertinti tik kaip galimybę kalbėtis tam tikrais klausimais. Paklaustas, kokią įtaką NATO ir Rusijos santykiams turės neseniai įvykęs incidentas, kai Rusijos naikintuvai skraidė nepagrįstai arti Baltijos jūroje dislokuoto JAV karinio laivo, L. Kojala svarsto, kad tai galėjo paskatinti didžiąsias NATO šalis vėl sėsti prie derybų stalo su Rusija.

„Manau, kad tai tik paskatino tokias didžiąsias NATO valstybes, kaip JAV bei Vokietija, atkurti dialogą tarp Rusijos ir NATO, kad ateityje būtų išvengta tokių incidentų. Vis dėlto abejoju, kad derybos tam turės didelės įtakos, nes Rusijos ir NATO interesai skiriasi. Vien kalbėjimasis nėra sprendimas, tačiau Vakarai mano, kad geriau kalbėtis nei spręsti tokias provokacijas tyloje“, – teigia L. Kojala.

A. Medalinskas prognozuoja, kad, nepaisant Rusijos pozicijos, artimiausiu metu bus stiprinamas NATO ir Ukrainos bendradarbiavimas. Anot politologo, NATO planuoja stiprinti karines pajėgas Juodojoje jūroje, nes po Rusijos karinės intervencijos į Gruziją 2008 m. ir Krymo aneksijos 2014 m. NATO vadovai pripažįsta, kad aljansas praranda savo pozicijas regione. A. Medalinskas didelę reikšmę teikia Ukrainos ir Turkijos bendradarbiavimui gynybos srityje ir primena, jog Turkijos užsienio reikalų ministras yra sakęs, kad pritartų Gruzijos priėmimui į NATO, nors tai nepatinka Rusijai.

Pasak A. Medalinsko, NATO vis dar nėra linkusi teikti karinės pagalbos Ukrainai. „Kol kas NATO šalys teigia, kad jos Ukrainai negali duoti einamosios ginkluotės, kurios šalis reikalauja. Borisas Tarasiukas, dukart buvęs Ukrainos užsienio reikalų ministru, aiškiai nurodo, kad jo partija (B. Tarasiukas priklauso Julijos Tymošenko vadovaujamai partijai „Batkivščyna“ (liet. „Tėvynė“), kuri dabar populiariausia Ukrainoje) ir jis pats to reikalaus iš NATO“, – tvirtina A. Medalinskas.

Anot politologo, NATO vadovai teigia, kad kol kas nėra karinio šios problemos sprendimo, bet labai aiškiai pripažįsta, jog nemato kokios nors Rusijos reakcijos į jų reikalavimus. „Priešingai – separatistai intensyvina pozicijų apšaudymus netoli Mariupolio ir kitose Rytų Ukrainos vietose, ir akivaizdu, kad NATO vyksiančiose derybose gali pasakyti Rusijai, kad, jei ši nesiliaus, nebus kito kelio kaip stiprinti Ukrainą, įskaitant ir jos karinę galią“, – sako A. Medalinskas.

Jis pažymi, kad Ukraina pastaraisiais metais intensyviai stiprina savo karines pajėgas. Analitiko nuomone, Ukrainos kariuomenė turi pakankamai daug karių (Petro Porošenka paskelbė, kad Rytų Ukrainoje yra 70 tūkst. Ukrainos karių ir 100 tūkst. rezervistų), bet jai reikia papildomos karinės technikos. Pasak A. Medalinsko, nors dažniausiai girdime apie apšaudymus, tačiau yra buvę ir rimtesnių susidūrimų, pavyzdžiui, neseniai vykęs gana rimtas tankų mūšis, po kurio Rusija aukas skaičiavo dešimtimis. A. Medalinsko teigimu, jei nebus dar vienos tiesioginės Rusijos intervencijos į Donbasą, Ukraina greičiausiai bus pajėgi pati atremti separatistų išpuolius. Anot A. Medalinsko, tai pripažįsta ir pati Rusija.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kalba Vilnius

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...