captcha

Jūsų klausimas priimtas

Kuo augantis ekonominis nepriteklius gresia Šiaurės Korėjai

Kai praėjusį mėnesį Jungtinės Tautos sugriežtino sankcijas Šiaurės Korėjai, taip reaguodamos į jos intensyvėjančius branduolinius bandymus, buvo aišku, kad be Kinijos paramos ir bendradarbiavimo priimtos sankcijos turės mažai naudos. Nors Kinija ir sugriežtino prekybos sąlygas, kol kas neaišku, ar ji iš tiesų pasiryžusi išduoti savo ilgametę prekybos partnerę komunistinę Šiaurės Korėją.
Reuters/Scanpix nuotr.
Reuters/Scanpix nuotr.

Iš Kinijos pasienio miesto Dandongo važiuojantis taksi automobilio vairuotojas, artėdamas prie Šiaurės Korėjos, pirmiausia paslepia kyšį. Kartais kyšis būna tiesiog bananai ar obuoliai, o kartais jis gauna ir 200 dolerių. Antra, jis nukerpa automobilio radijo laidus. Tai tam, kad Šiaurės Korėjos gyventojai negalėtų išgirsti kinų programų, aiškina vairuotojas. Tuomet jis taksi automobilį pasuka vienos krypties tiltu. Už jo – Šiaurės Korėja, o ten – didelė padėvėtų taksi automobilių paklausa.

Jei Kinijos įsipareigojimas padėti įgyvendinti sankcijas Šiaurės Korėjai ir turėtų veikti, realybėje tai sunku pamatyti. Tarpvalstybinė prekyba, legali ir nelegali, tebesitęsia. Vienas sudėtingiausių reikalavimų – patikrinti visus krovinius, kuriuose ir draudžiamos prekės, įvežamos ar išvežamos iš Šiaurės Korėjos, – iki šiol nėra vykdomas.

90 proc. Šiaurės Korėjos prekybos vyksta su Kinija. Pusę šio verslo sudaro prekyba per Dandongo miestą ir jo tiltą. Šitame mieste nemaža dalis gyventojų būtent ir verčiasi glaudžia prekyba su Šiaurės Korėja. Praktiškai visos prekės (akmens anglys, geležies rūda ar kiti svarbūs ištekliai), kurios palaiko Šiaurės Korėjos ekonomikos gyvybingumą, į šalį patenka per Dandongą.

Remdamiesi Jungtinių Tautų taisyklėmis, muitinės inspektoriai turėtų nuspręsti, kokios prekės, įvežamos į šalį, gali prisidėti prie Šiaurės Korėjos branduolinės programos ar karinės plėtros, kokios prekės yra uždraustos, o kurios bus skirtos civilių reikmėms. Oficialūs, tačiau neįvardyti šaltiniai užsienio žiniasklaidai teigia, kad patikros punkte ties Kinijos ir Šiaurės Korėjos pasieniu kasdien susirenka apie 200 sunkvežimių. Prieš pervažiuojant tiltą, vedantį į Šiaurės Korėją, patikrinami tik 5 proc. visų pervežamų konteinerių.

Kontrabanda per 1,5 tūkst. kilometrų sienos ruožą vyksta sunkvežimiais arba mažomis valtelėmis, kurios paprastai į Šiaurės Korėją plaukia naktį. Kinijos pareigūnai tvirtina, kad kai kurių prekių poreikis Šiaurės Korėjoje sumažėjo, tačiau tai siejama su silpna šalies ekonomika ir grynųjų pinigų trūkumu.

Kai kurie prekybininkai prisipažįsta dėl naujųjų sankcijų patyrę didelių nuostolių. Vienas prekybininkas pasakoja, kad muitinės pareigūnai sulaikė 60 tūkst. dolerių vertės krovinį iš anglių kasyklos. Tačiau tiek prekybininkai, tiek pareigūnai tikisi, kad vėliau situacija sušvelnės. Liaoningo provincija su pasienio Dandongo miestu yra viena silpniausių Kinijos provincijų ir pernai parodė žemiausią ekonomikos augimą, tad provincijos pareigūnai spaudžia Kinijos valdžią nesilpninti ir taip silpnos Liaoningo ekonomikos.  

Kinija ir JAV dėjo daug pastangų naujosioms sankcijoms įsigalioti. Abi valstybės teigė, kad apriboti Šiaurės Korėjos galimybes pasigaminti branduolinį ginklą yra jų abiejų prioritetas. Tačiau Kinija žino, kad dėl sugriežtintų sankcijų Šiaurės Korėjoje kils dar didesnis politinis nestabilumas, o galimas išaugęs ekonominis nepriteklius tik paskatins milijonus korėjiečių bandyti bėgti į Kiniją, todėl reikalauja, kad sankcijos nepaliestų paprastų žmonių. Iš dalies dėl to daugybė sunkvežimių su leistinomis ir nelegaliomis prekėmis nė nepatikrinti kasdien pervažiuoja Kiniją ir Šiaurės Korėją skiriantį tiltą.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kalba Vilnius

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close