captcha

Jūsų klausimas priimtas

Gamtininkė: padėkime varlei pereiti kelią

Varlės ir kiti varliagyviai labai svarbūs mūsų gamtai: jie naikina infekcijas platinančius vabzdžius, buožgalviai mažina vandens telkinių žydėjimą, LRT RADIJUI sako Lietuvos gamtos fondo specialistė Julija Petrošiūtė. Anot jos, įrengti požemines perėjas, kad varlės ir rupūžės galėtų saugiai migruoti, yra labai brangu, tačiau joms padėti gali kiekvienas iš mūsų.
K. Vanago (BFL) nuotr.
K. Vanago (BFL) nuotr.

– Kodėl varliagyviai tokie svarbūs visai mūsų ekosistemai?

– Pirmiausia, jie naikina kraujasiurbius vabzdžius, platinančius įvairias infekcijas. Varliagyvių buožgalviai mažina vandens telkinių žydėjimą. Taip pat jie yra labai svarbūs plėšrių gyvūnų ir paukščių maistas. Be to, pavasarinis gamtos choras neįsivaizduojamas be varlių kurkimo.

– Ar Lietuvos gamtos fondo specialistai tokių tvorelių, kokia yra Vingio parke, įrengę ir kitose Lietuvos vietose? Ar čia tik toks vienas didesnis darbas?

– Iniciatyva Vingio parke gimė iš pilietiškų žmonių susirūpinimo – į mus kreipėsi vienos mokyklos mokytoja kartu su vienu verslininku, kuriems labai skaudėjo širdį dėl to, kad kiekvienais metais Vingio parke sutraiškoma tiek daug varlių ir rupūžių. O mes prisidėjome prie jų iniciatyvos, padėjome ją išplėsti, ir ta tvorelė kiekvienais metais vis ilgėja.

Šiemet yra labai daug savanorių, kurie prisidėjo statant tvorelę, o šiuo metu kiekvieną dieną budi ir nešioja varles per kelią. Tai yra viena pagrindinių iniciatyvų. Labai tikimės, kad pilietiški žmonės, aktyvios bendruomenės įvairiose Lietuvos vietovėse perims šį pavyzdį, prisidės ir tokias iniciatyvas patys galės įgyvendinti. Gamtininkai  prie kiekvienos migruojančios varlės ir rupūžės negali pastovėti ir palydėti – reikalingas kiekvieno mūsų indėlis.

– Jau migruoja ir kiti varliagyviai, ne tik varlės?

– Kalbame apie varles, nes jos yra pabudusios. Tarkim, Vingio parke mes jau stebime pievinių ir smailiasnukių varlių migraciją. O rupūžių dar nematėme. Taip, jos irgi migruoja panašiais keliais, tik jų migracija prasideda šiek tiek vėliau ir užtrunka šiek tiek ilgiau. Beje, į mus kreipėsi Žvėryno bendruomenė – jie taip pat nori išsaugoti greta migruojančias rupūžes.

– Kaip kiekvienas mūsų galėtų prisidėti, kad varliagyviai migracijos metu būtų kuo saugesni?

– Jei pamatote per kelią šokuojančią varlę ar rupūžę, sumažinkite greitį – greičiausiai paskui ją atšokuoja dar tuntas labai skubančių jos giminaičių. Jei matote, kad tai labai masinis reiškinys, sustokite, padėkite joms pereiti.

Požeminės perėjos – labai brangi priemonė. Mes turime keletą tokių vietų Lietuvoje ir jos yra veiksmingos, išgelbėjo tūkstančius varlių gyvybių, bet migravimo vietų yra labai daug ir visur tokių perėjų neįrengsime. Mes savo kelius nusitiesėme gerokai vėliau negu ropliai ir varliagyviai – jų protėviai tais keliais šokavo tūkstantmečius, todėl turime jaustis atsakingi už tai, kad juos išsaugotume. Kiekvienas iš mūsų, jei matome šią problemą, imkime ir spręskime ją. Padėkime varlei pereiti kelią.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kalba Vilnius

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...