captcha

Jūsų klausimas priimtas

Ką apie žiedadulkes turi žinoti alergiški žmonės

Ore žiedadulkių yra jau mėnesį: pirmosios žiedadulkės buvo lazdyno, dabar yra ir alksnio, vėliau turėtume sulaukti ir dar vieno šio medžio žiedadulkių pliūpsnio, LRT RADIJUI sako Šiaulių universiteto mokslininkė Ingrida Šaulienė. Vis dėlto, pastebi ji, net ir alergiškiems žmonėms nebūtina vengti gamtos, o, grįžus iš lauko, rekomenduojama išsiplauti nosį ir galvą.
A. Ufartas (BFL) nuotr.
A. Ufartas (BFL) nuotr.

Ar šiuo metu ore jau yra žiedadulkių?

– Ore žiedadulkių yra jau mėnesį, atšalus orams jų būna šiek tiek mažiau. Pirmosios žiedadulkės buvo lazdyno, dabar jau yra ir alksnio, vėliau turėtume sulaukti ir dar vieno šio medžio žiedadulkių pliūpsnio. Šiauriau Lietuvoje yra truputėlį daugiau alksnių, ypač nemažai alksnio žiedadulkių vėjas  atpučia iš Latvijos.

Daugiausia alergijų sukelia beržo žiedadulkės. Kodėl vienais metais išbyra mažiau šio medžio žiedadulkių, o kitais – labai daug?

– Mano dėmesys į beržą sutelktas neatsitiktinai, šio medžio žiedadulkės yra vienas didžiausių pavasario alergenų. Kiekvienais metais žiedadulkių kiekis ore būna vis kitoks. 2013–2014 m. – puikus gamtos savarankiškumo pavyzdys: vienais metais per parą 1 m³ oro buvo aptikta 350 žiedadulkių. O 2014 m. 1 m³ oro iš viso buvo apie 8,5 tūkst. žiedadulkių. Mokslininkai mano, kad iki 1 tūkst. žiedadulkių, priklausomai nuo šalies, neturėtų sukelti alergijų. Tokios žinios gaunamos stebint žiedadulkių pernašas – vien žiūrėti pro langą ir stebėti, kiek išsiskleidę žirginėliai, neužtenka.

Kokį žiedadulkių skaičiavimo metodą Jūs naudojate?

– Nepriklausomai nuo to, kiek puikūs mūsų nauji išradimai, neturime technologijų, kurios galėtų nustatyti žiedadulkių rūšį be žmogaus akies. Sunku patikėti, kad žmogus tiesiog sėdi ir skaičiuoja specialiai surinktuose oro mėginiuose esančias žiedadulkes. Bet net ir Japonijoje, kurią laikome technologijų pažangos šalimi, žiedadulkes skaičiuoja žmogus.

Minėjote, kad dabar yra alksnio žiedadulkių, tuoj pražys beržas, o kas toliau?

– Alerginė reakcija yra kaupiamoji. Kuo anksčiau vaikai susiduria su tikraisiais gamtos elementais, tuo geriau. Reikia eiti į gamtą, mėgautis ja, tačiau į namus žirginėlių geriau nesinešti. 

Kai baigia žydėti medžiai, ima žydėti žolės. Svarbu rūpintis aplinka, todėl reikia laiku miesto parkuose ir šalia daugiabučių pjauti žolę. Norėčiau pabrėžti, kad nereikėtų vengti eiti į gamtą, bet reikia išlikti atsakingiems. Be to, grįžus iš lauko rekomenduojama išsiplauti nosį ir galvą.

Tenka girdėti, kad dabar žmonės yra labai išlepę, dėl to alergijos ir kimba. Tačiau mokslininkai sako, kad aplinkos tarša, kylanti temperatūra ir kiti dalykai taip pat daro įtaką mūsų alergijoms.

– Skatiname dažnai praustis (neduokdie, nenusiplovę rankų, paimsime sumuštinį), bet perdėta baimė prisiliesti prie gamtos mus nuo jos atitolina.

Atmosferoje daugėja anglies dvideginio, kuris didina biomasės kiekį. Natūraliai gamtoje daugėja ir žiedadulkių. Dėl besikeičiančios temperatūros augalų žydėjimas tampa ne tik ankstyvesnis, bet ir ilgesnis. Žinoma, per kelerius metus to nepastebime, bet, vertindami kelių dešimtmečių rezultatus, tikrai matome, kad žiedadulkių sezonas ankstyvėja ir intensyvėja. Sudėtinga tai, kad vėjo dulkinami medžiai paskleidžia milijardus žiedadulkių, kurios yra kietosios dalelės. Tos kietosios dalelės susijungia su nešluotų gatvių dulkėmis. Jos tik dar padidina įkvepiamų kietųjų dalelių koncentraciją, todėl labai naudinga pavasarį, kaip įmanoma anksčiau, pradėti aplinkos tvarkymo darbus, šluotis.

Žiedadulkių koncentracija sumažėja ąžuolams, gluosniams ir kitiems medžiams išskleidus lapus, nes lapai sulaiko taršą. Labai svarbu žinoti, kad žiedadulkės yra nekaltos dėl to, kad žmogus jų nesupranta. Jos nuo vieno augalo pakyla tam, kad būtų atpažintos kitų augalų, jos privalo turėti kokį nors „susikalbėjimo“ mechanizmą – tai ir yra tas baltymas, kuris mums ir sukelia alergiją. Jei neturime gamtos mums duotos natūralios apsaugos, žiedadulkių nebeatstumiame, o jos, patekusios į mūsų organizmą, sukelia nepageidaujamus reiškinius.

Ne mieste gyvenantys žmonės dažniau išeina į lauką, todėl jų santykis su gamta yra tvaresnis. Labai svarbu nevengti būti gamtoje – gamta nėra mūsų priešas, ji nepasikeitė, tiesiog mūsų santykis su ja naujas. Apie žiedadulkes daugiau kalbame, nes daugiau apie jas žinome, o tai leidžia mums tik dar draugiškiau bendrauti su gamta. Tas, kuris alergiškas beržui, žinodamas mūsų prognozę, gali neišeiti vieną savaitgalį į gamtą, ir to pakaks. Džiaukimės pavasariu, gamta laukia mūsų visų.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kalba Vilnius

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close