captcha

Jūsų klausimas priimtas

G. Nausėda pasakė, kaip būtų kompensuojamas sumažintas PVM

Sumažinus PVM pagrindiniams maisto produktams, biudžetas netektų didelių sumų, todėl reikia galvoti, kaip jas kompensuoti, LRT RADIJUI sako ekonomistas Gitanas Nausėda. „Ko gero, pirmiausia jos turėtų būti iš nekilnojamojo turto, galbūt net automobilių mokesčio sričių. Nes apyvartos pagerėjimas dėl PVM lengvatinio tarifo taikymo (jei iš tikrųjų kainos sumažėtų radikaliai), be abejo, būtų – mes dalį pirkėjų atitrauktume nuo Lenkijos, apyvarta pagyvėtų, vadinasi, netektis nebūtų proporcinga tarifo sumažinimui“, – svarsto G. Nausėda.
I. Juodytės (BFL) nuotr.
I. Juodytės (BFL) nuotr.

– Kokias galimybes Lietuva turi mažinti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą?

– Galimi du būdai. Vienas – kalbėti apie bendro PVM tarifo sumažinimą, kitas – taikyti lengvatinius tarifus tam tikroms maisto produktų grupėms. Antra priemonė, be abejo, tiesiogiai sietina su Lietuvos pirkėjų antplūdžiu Lenkijoje, nes dėl įvairių priežasčių (tarp jų – ir dėl PVM tarifo skirtumų) kainos Lenkijoje tiesiog nepadoriai mažesnės, palyginti su kainomis Lietuvoje. Taigi PVM lengvatinių tarifų pritaikymas pagrindiniams maisto produktams bent jau iš dalies tą kainų skirtumą sumažintų.

Bet pagrindinis klausimas – kokią dalį tos mokestinės naudos dėl PVM tarifo sumažinimo konkrečioms prekių grupėms pasiimtų prekybininkai ir gamybininkai, o kokia dalis atitektų galutiniam vartotojui. Didelis klausimas, ar didžioji dalis tos mokestinės naudos tiesiog nenusėtų prekybos ir gamybos grandinėje, dėl ko galutinė kaina sumažėtų tiek nedaug, kad esminės įtakos apsipirkimo Lenkijoje tendencijai neturėtų.

– Ar apskritai įmanoma nustatyti, kas pasinaudos didžiąja dalimi PVM sumažinimo –  prekybininkai, perdirbėjai ir tarpininkai ar Lietuvos gyventojai?

– Apskaičiuoti labai nesudėtinga, tiesiog reikia palyginti, kiek turėtų sumažėti kainos: jeigu jos sumažėtų apie 15 proc., galima būtų sakyti, kad kainos į PVM tarifo sumažinimą sureagavo beveik 100 proc. Žinoma, nelygu, koks tas tarifas būtų pasirinktas.

Taigi patikrinti tikrai nesudėtinga, tačiau kas kontroliuos? Ar mes sukursime instituciją, kuri (panašiai kaip įvedant eurą) kontroliuotų, ar kainos kyla, ar nekyla? Nes pirmas vartotojų įspūdis būtų pozityvus: jei kainos sumažėtų bent šiek tiek, vartotojai jau būtų patenkinti. Bet galbūt, tiksliau paanalizavus ir apskaičiavus, išaiškėtų, kad kaina sumažėjo tik trečdaliu ar penktadaliu to, kiek galėjo sumažėti.

– Kiek galėtų sumažėti PVM tarifas?

– Čia būtų tuščias spėliojimas, bet tikrai manau, kad sumažėtų keletą kartų mažiau, negu kad būtų sumažintas tarifas. Tiesiog šiuo metu mažmeninėje prekyboje yra tokia jėgų pusiausvyra ir struktūra, pavyzdžiui, ypač ribota konkurencija mažesniuose Lietuvos miesteliuose, kuriuose sąlygas praktiškai nustato vienas du ten esantys prekybos tinklai. Taigi tikėtis, kad Lietuvoje šis kainų sumažėjimas įvyktų tobulai, tiesiog nėra pagrindo.

– Kam reikėtų mažinti PVM – visoms ar konkrečioms prekėms?

– Pažiūrėkime į tai, ką žmonės daugiausia vežasi iš Lenkijos, ir pamatysime, kur yra didžiausia ekonomija. Be abejo, pirmiausia tai – maisto produktai, tačiau matome, kad net ir tualetinį popierių veža masiškai. Ko gero, tokią situaciją lemia net nebe PVM skirtumas, o kitos priežastys.

Matyt, pirmiausia tektų kalbėti apie pagrindinius maisto produktus (maždaug tas grupes, kurias šiuo metu siūlo Darbo partijos atstovas Kęstutis Daukšys), bet tai lemtų tikrai didelius biudžeto praradimus. Jeigu jie nebūtų kompensuojami, biudžetas netektų gerokai daugiau nei 100 mln. eurų, nes vien dėl PVM lengvatos pritaikymo mėsai ir žuviai mes jau prarandame apie 70–75 mln. eurų.

– Iš kokių šaltinių prarastos lėšos būtų kompensuojamos?

– Reikėtų kalbėti apie kompensuojamąsias priemones, ko gero, pirmiausia jos turėtų būti iš nekilnojamojo turto, galbūt net automobilių mokesčio sričių. Nes apyvartos pagerėjimas dėl PVM lengvatinio tarifo taikymo (jei iš tikrųjų kainos sumažėtų radikaliai), be abejo, būtų – mes dalį pirkėjų atitrauktume nuo Lenkijos, apyvarta pagyvėtų, vadinasi, netektis nebūtų proporcinga tarifo sumažinimui.

Bet aš bijau, kad tuose apskaičiavimuose, kuriuos užsakė Finansų ministerija, tai neatsispindės, nes jau klostosi tokia tradicija, kad dažniausiai Finansų ministerija skaičiuoja tik aritmetinį rezultatą dėl vienos ar kitos mokesčio politikos priemonės pritaikymo.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kalba Vilnius

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...