captcha

Jūsų klausimas priimtas

Radijo istorija: jaudinomės, kad nespėsime pranešti apie nepriklausomybę

„Posėdis užsitęsė, todėl jaudinomės, kad nespėsime pranešti, jog Lietuva paskelbė nepriklausomybę“, – taip kovo 11-osios laidą, skirtą užsienio lietuviams, prisimena vedėja Ilona Rukienė. Tą svarbų laiką prisimena ir kiti laidų užsienio lietuviams rengėjai. Anot tuomet išleidėju dirbusio Seimo nario Lino Balsio, užsienio laidų kūrėjai galėjo pasakyti daugiau, o laidų lietuvių kalba kūrėjai net negalėjo nurodyti, kiek kokiame mieste yra kirpėjų.
V. Skaraičio (BFL) nuotr.
V. Skaraičio (BFL) nuotr.

1965 m. buvo pradėtos transliuoti laidos anglų kalba. Tada bent Maskvai buvo aiškinama, kad jauni lietuviai, gyvenantys užsienyje, jau primiršę lietuvių kalbą, todėl reikia laidų anglų kalba, nes laidos lietuvių kalba buvo, prisimena tuometinis Radijo ir televizijos komiteto vyriausiasis inžinierius Henrikas Juškevičius.

„Tikrasis tikslas – kad išgirstų apie Lietuvą užsienyje, nes net dabar kartais užsienio komentatoriai mūsų krepšininką Joną Valančiūną pavadina rusu, o tada iš tikrųjų daug kas ir taip jau buvo primiršę, kad egzistuoja tokia Lietuva. Kai buvo pradėtos transliuoti laidos anglų kalba, reikia pasakyti, buvo gaunama labai daug laiškų, kur, visų pirma, pabrėždavo klausytojai, kad labai skiriasi laidos nuo Maskvos laidų, nes jie irgi transliavo laidas anglų kalba“, – sako H. Juškevičius.

H. Juškevičius. T. Lukšio (BFL) nuotr.

Anot jo, laidose buvo kalbama apie Lietuvos kultūrą, Lietuvos kultūros darbuotojus, Lietuvos istoriją. Jo nuomone, šios laidos turėjo teigiamos įtakos. Be to, joms buvo lengviau pasakyti daugiau, nei laidoms, transliuojamoms lietuvių kalba.

„Tuometinėje cenzūros įstaigoje, GLAVLIT`e, kaip tada vadindavo, praktiškai nebūdavo darbuotojų, kurie mokėtų anglų kalbą, todėl laidos anglų kalba buvo perduodamos be cenzūros. Jos eidavo po pusiaunakčio, niekas jų nebenorėdavo klausyti. Be to, kaip jau sakiau, jie ir anglų kalbos nežinojo. Tos laidos buvo gana populiaros, juo labiau kad mums Maskvoje pavyko susitarti ir gana galingi siųstuvai, ne tik Kauno Sitkūnų, transliavo šias laidas“, – pasakoja H. Juškevičius.

Jo teigimu, šias laidas girdėjo ir Europoje, ir JAV gyvenantys žmonės, nes laidas transliavo galingi siųstuvai, įkurti tam, kad laidos būtų girdimos beveik visame pasaulyje. H. Juškevičiaus pastebėjimu, užsieniui skirtų laidų tuo metu buvo labai daug, nes Sovietų Sąjunga transliavo net 77-iomis kalbomis.

Seimo narys L. Balsys į LUL`ą atėjo, būdamas studentu ir pradėjo nuo išleidėjo darbo. Jo aiškinimu, tai techninis, bet labai atsakingas darbas – reikėdavo paruošti laidos aplankus, kuriuose būdavo laidų tekstai. Taip pat tekdavo koordinuoti, kad juostos nukeliautų ten, kur jos būdavo transliuojamos, kad būtų patikrinama jų kokybė.

„Viena iš pareigų ir buvo tuos aplankus, t. y. visus laidos tekstus, kurie būdavo iššifruojami, nunešti į GLAVLIT`ą. Ten dirbdavo pora moterų, kurios tekstus tikrindavo pagal, radijo žargonu, Talmudą. Nežinau, ar tai tinkamas žodis vadinti cenzorių knygą, kurioje būdavo surašyta, ko negali būti tekste. Būdavo surašyta labai preciziškai, kokio žodžio, frazių, skaičių negalima minėti“, – pasakoja L. Balsys.

Jo tvirtinimu, tuo metu neteko pačiam susidurti su tuo, ko GLAVLIT`as draudžia, tačiau vėliau, pradėjus dirbti redaktoriumi, žurnalistu ir vedant laidą „Tėviškės keliais“ pats L. Balsys susidūrė su GLAVLIT`o draudimais.

„Darydavau laidas apie Lietuvos miestelius, kaimelius. Pasirodo, buvo negalima paminėti, kiek kokiame nors miestelyje dirba kirpėjų. Kodėl negalima paminėti, kiek kirpėjų dirba, pavyzdžiui, Balbieriškyje kartu su visa kita statistika apie tą miestelį? Pasirodo, vienas kirpėjas gali apkirpti nustatytą skaičių kareivių, esant būtinybei, o pagal tai, kiek yra kirpėjų, gali priešas „nustatyti“, kiek šiame regione yra karinių sovietų pajėgų“, – sako L. Balsys.

L. Balsys. V. Skaraičio (BFL) nuotr.

Radijo programų direktorė Guoda Litvaitienė tvirtina, kad 1985 m. prasidėjo atšilimas, todėl tikrieji laidų tekstai GLAVLIT`o nepasiekdavo. „1988 m. aplankus mes nešdavome tuščius. Teksto viduje nebūdavo, o GAVLIT`o moterys uždėdavo mums tą antspaudėlį. Mes sakydavome – laidą dar ruošiame. Paskui niekas tų juostų nebeklausydavo. Atšilimas jautėsi ir mums tikrai būdavo leidžiama daugiau kalbėti laidose. Mūsų laidos būdavo laisvesnės, galėjome naudoti kitokią terminologiją“, – teigia G. Litvaitienė.

G. Litvaitienė. BFL nuotr.

I. Rukienė sako puikiai prisimenanti ir 1990-uosius, kai buvo planuojama laida užsieniui lietuvių kalba, kuri turėjo pranešti apie Lietuvos nepriklausomybės dieną. „Jaudinomės, kad nespėsime iki to laiko pranešti, jog Lietuva jau paskelbė nepriklausomybę, nes posėdis užsitęsė ir tuoj turėjo prasidėti laida.  Labai jaudinomės, nes laidos pradžios sakiniai buvo ištarti pirmą kartą istorijoje. Negaliu pamiršti – pradedame laidą iš nepriklausomos Lietuvos sostinės Vilniaus. Jaudinomės iki ašarų. Dar gerai prisimenu, kad niekas nebeskaičiavo darbo valandų: dirbome ryte, dieną, jei reikia, ir iki vidurnakčio ar dar vėliau“, – teigia I. Rukienė.

Tuo metu į radiją skambindavo užsienio žurnalistai, prašydavo papasakoti, kaip jaučiasi Lietuvos žmonės, ar džiaugiasi, kaip žmonės Vilniuje priėmė nepriklausomybės akto paskelbimą. Tuometinis LUL`o diktorius Vladas Dobilas BBC žurnalistui pats stebėdamasis sakė – tylu, ramu, mes džiaugiamės, bet ramiai.

Laidos užsieniui tuo metu gaudavo nemažai pasaulio trumpabangininkų laiškų. LUL`o komanda itin laukdavo laiškų iš Vokietijoje gyvenančio Olafo Krogerio, kurio komentarai buvo itin naudingi. „Prisimenu, kad radijo pradėjau klausytis 1986 metų pabaigoje. Buvo sudėtinga klausytis, nes tuo metu laidos buvo transliuojamos vidurnaktį Vidurio Europos laiku. Tuo metu aš miegodavau, todėl dažniausiai įsirašinėdavau laidas į kasetę ir kitą dieną klausydavau“, – pasakoja O. Krogeris.

Jis juokiasi, kad ir pats iš pradžių svarstęs, kodėl to klauso. Dauguma žmonių apie Lietuvą tuo metu nežinojo. O. Krogeris pradėjo domėtis Baltijos šalimis, todėl susirado angliškai transliuojamas laidas iš Lietuvos.

„Laidos buvo transliuojamos kasdien. Programos būdavo įdomios. [...] Kuo toliau, tuo labiau atsirasdavo įdomių dalykų. Reikėdavo klausantis mokytis skaityti tarp eilučių. Reikalai programoje pradėjo keistis 1988 m., o 1987 m. aš atvykau į Lietuvą, į Vilnių, ir apsilankiau Lietuvos radijuje. Tada užsimezgė mano asmeniniai ryšiai su laidą rengusiais žmonėmis“, – sako O. Krogeris.

Jis tvirtina prisimenantis ir Kovo 11-ąją. „Prisimenu lenktynes su laiku, nes, berods, kovo 17 d. Sovietų Sąjunga ketino pakeisti Konstituciją, todėl Lietuvos nepriklausomybės atstatymas turėjo būti paskelbtas iki tos dienos. Tai buvo džiaugsmas. Šiek tiek informacijos gavau iš Vokietijos televizijos, kad lietuviai jau paskelbė nepriklausomybę ir žmonės susižvalgę sakydavo – na, ir ko jie siekia?“ – tvirtina O. Krogeris.

Jis prisimena, kad tais metais vasarą norėjęs aplankyti Lietuvą, tačiau jam buvo suteikta viza. Teko į Vilnių keliauti kitu būdu – iš pradžių aplankant bičiulius Rygoje ir tik tada atvykstant į Vilnių. Viza nebuvo išduota dėl ekonominės blokados.

Viso pokalbio apie laidas užsienio lietuviams, kuriame prisiminimais dalijasi Seimo narys L. Balsys, radijo programų direktorė G. Litvaitienė, ilgus metus klausytojų laiškus tvarkiusi Virginija Jakutienė ir vedėja I. Rukienė, klausykitės įraše.

Lietuvos radijo jubiliejui skirtas ciklas transliuojamas penktadieniais 15.05 val. per LRT RADIJĄ. Kartojama sekmadieniais 9.05 val. per LRT RADIJĄ bei pirmadieniais 14.05 val. per LRT KLASIKĄ.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Tema: LRT RADIJUI – 90

Kalba Vilnius

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...