captcha

Jūsų klausimas priimtas

Bėdos, kurias pasauliui sukėlė G. Gershwino ir R. Wagnerio muzika

Gali būti, kad 70 metų orkestrai vieną pagrindinių ir žinomiausių muzikinių fragmentų grojo klaidingai – taip apie George`o Gershwino simfoninę poemą „Amerikietis Paryžiuje“ paskelbė Mičigano universitetas. Tvirtinama, kad 1928 m. parašytame G. Gershwino kūrinyje vieni svarbiausių elementų – Prancūzijos taksi garso signalai, kuriuos amerikiečiai ir kiti G. Gershwino gerbėjai girdėjo 1951 m. pastatytame filme ar koncertų salėse, grojami ne taip, kaip užrašė pats kompozitorius.
Reuters/Scanpix nuotr.
Reuters/Scanpix nuotr.

Naujas Mičigano universiteto mokslininkų aiškinimas gali įnešti šiokių tokių pokyčių, o muzikos instrumentų kūrėjams gali tekti gaminti naujus, specialiai šiam kūriniui tinkamus taksi garso signalus, kurie grotų kitokias nei dabar natas.

Mokslininkai tvirtina, kad veikiausiai G. Gershwino užrašyti simboliai buvo neteisingai interpretuojami. Kompozitorius keturis taksi signalus pažymėjo apskritimais apvestomis raidėmis A, B, C ir D. Maždaug nuo 1945 m. šios raidės buvo interpretuojamos kaip natų garsai, mat natos turi ir radinę išraišką.

Pasak mokslininkų, G. Gershwinas veikiausiai užrašė ne natas, bet raidėmis pažymėjo keturis skirtingus taksi signalus. Tvirtinama, kad viešėdamas Paryžiuje G. Gershwinas susižavėjo taksi automobilių signalais ir pats išsirinko bei nusipirko keturis skirtingų tonacijų signalus. Mičigano universitetas pateikė 1929 m. įrašytą G. Gershwino kūrinį, kurio atlikimą prižiūrėjo pats kompozitorius. Pastebima, kad taksi signalai labiau sukuria miesto atmosferą ir skamba tikriau. Mokslininkai taip pat sako, kad, deja, bet tikrieji G. Gershwino pirkti taksi automobilių signalai pasimetė.

Mokslininkai teigia, kad būtent 1929 m. įrašas labiausiai atitinka G. Gershwino kūrinio dvasią ir vieno garsiausių XX a. kompozitorių idėją. Vis dėlto tyrinėtojai sutinka, kad būtų buvę daug paprasčiau, jei skambėjusius automobilių signalus G. Gershwinas būtų pažymėjęs tiesiog skaičiais 1, 2, 3, 4, o ne įvairiai galimomis interpretuoti raidėmis.

„Oskarai“ sukritikuoti ir dėl R. Wagnerio

Žiniasklaida suskubo pastebėti ir sukritikuoti muziką, skambėjusią per „Oskarų“ ceremoniją. Richardo Wagnerio „Valkirijų skrydžio“ ištrauka papiktino dalį socialinių tinklų vartotojų, ypač kai apdovanojimą atsiėmė geriausio užsienio filmu išrinktos vengrų juostos apie Holokaustą „Sauliaus sūnus“ („Son of Saul“) kūrėjai.  

„Tikiuosi, „Oskarų“ muzikos režisierius žino, kad R. Wagneris buvo mėgstamiausias Hitlerio kompozitorius. R. Wagnerio muzika „Oskarams“ nepadeda tapti mažiau baltesniais“, – taip socialiniuose tinkluose rašė internautai.

Šis R. Wagnerio kūrinys skambėjo ir 1915 m. pastatytame filme „Tautos gimimas“, kurį kritikai iš dalies sieja su Kukluksklano susiformavimu ir stereotipų apie juodaodžius sukūrimu.

Paroda – „Islamo valstybės“ sunaikintai Palmyrai

Paskutinį vasario savaitgalį Kelne atidaryta ekspozicija „Palmyra: kas liko?“. Sirijoje esanti Palmyra per šimtmečius mokslininkus, menininkus ir turistus žavėjo savo šventyklomis ir kitais pastatais, kurie išgyveno romėnų, graikų ir persų valdymą ir išliko iki mūsų dienų. Tiksliau – iki 2015 m. vasaros, kai „Islamo valstybė“ atakavo istorinį miestą ir sunaikino svarbiausias Palmyros šventyklas.

Dėl besitęsiančio miesto naikinimo Kelne veikiantis Wallrafo-Richartzo muziejus nusprendė pažvelgti į Palmyrą kitu žvilgsniu ir į ekspoziciją surinko darbus, kurie atskleidžia šio senovinio Sirijos miesto grožį. Muziejus eksponuoja beveik 40 XVIII–XIX a. sandūros Prancūzijos dailininko, archeologo Louis-François Cassas darbus. Jis tapo vienu pirmųjų archeologų, 1784 m. apsilankiusių Palmyroje. Kūrėjas tyrė pastatų struktūras, jų savybes ir per du mėnesius nupiešė visus mieste išlikusius senovinius pastatus, dalį pastatų savo kūriniuose rekonstruodamas.

Šiandien, kai svarbiausi Palmyros architektūros paminklai išnaikinti, L.-F. Cassas kūriniai išsaugojo unikalų žvilgsnį į senovinę Palmyrą. Ekspozicijoje taip pat siūloma pasižvalgyti po pirmuosius Europos mokslininkų ir istorikų darbus, atradus dykumose pasislėpusį Palmyros miestą. Dykumos perlu vadinama Palmyra, kurios pavadinimas reiškia Palmių miestą, buvo gerai išlikusi senovinė oazė, esanti už 210 km nuo Damasko. 1980 m. Palmyra įtrauktą į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kalba Vilnius

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...