captcha

Jūsų klausimas priimtas

Klimatologas įvardijo, kokių netikėtumų galime tikėtis pavasarį

Vykstant klimato kaitai, žiemos tampa vis šiltesnės, tačiau neatmestina tikimybė, kad kovą ar balandį Lietuvoje bus minusinė temperatūra ir pasnigs, LRT RADIJUI sako klimatologas Justinas Kilpys. Be to, pastebi jis, dėl El Nijo reiškinio pernai vandenynai buvo labai įšilę, todėl tikėtina, kad visi 2016-ieji bus dar šiltesni nei praėję metai.
Scanpix/AFP nuotr.
Scanpix/AFP nuotr.

– Žmonės šią žiemą vertina labai įvairiai, vieniems labai patiko, kad nebuvo šalta, kiti nuolat skundėsi, kad trūko sniego ir ledo ant ežerų. Kokia Jums pasirodė ši žiema?

– Žiema buvo labai permaininga, o apibendrinus klimatologinius duomenis galima pastebėti, kad ji buvo pora laipsnių šiltesnė, nei turėtų būti Lietuvoje. Manau, žiema turi būti snieginga ir šalta, kad galėtume pasidžiaugti jos teikiamais malonumais, todėl sutinku su tais, kuriems tų šalčių trūko.

– Dar rudenį prognozavote, kad artėjanti žiema bus 3–4 ºC šiltesnė nei klimato norma. Galima sakyti, kad Jūsų prognozės išsipildė?

– Taip, prognozės išsipildė, bet žiema buvo permaininga. Sausio mėnesį trys savaitės buvo šaltos, gerokai šaltesnės, negu vidutiniškai būna Lietuvoje.

Reikia nepamiršti, kad, vykstant klimato kaitai, žiemos tampa vis šiltesnės. Tačiau neatmestina tikimybė, kad bus ir šalčio išsiveržimų – tokių, kokie buvo šių metų sausį. Tai lemia mūsų geografinė padėtis.

– Lietuvos šalčio rekordas užfiksuotas 1956 m. vasario 1 d. Utenoje. Termometras rodė –43 ºC. Kai apie tai kalbėjome šių metų vasarį, sinoptikas Vytautas Sakalauskas sakė, kad šią vasario 1 d. yra 40 laipsnių šilčiau.

– Paskutinį vasario penktadienį vyko paskutinis žiemos pasispardymas, per vieną naktį iškrito apie 40 mm šlapdribos ir sniego – tai jau yra stichinis snygis. Tad, nors klimatas šiltėja, sniego vis vien galime sulaukti.

– Vadinasi, kovą ir balandį dar visko galime tikėtis?

– Taip, tikrai nereikėtų nustebti, jei kovo ar balandžio mėnesį Lietuvoje bus minusinė temperatūra ir pasnigs. Prieš 40–50 metų kovas dar būdavo tarsi žiemos mėnuo, temperatūra laikydavosi neigiama. Nors pastaraisiais dešimtmečiais kovas tampa pavasario mėnesiu, galime sulaukti netikėtumų.

– Rudens pabaigoje sakėte, kad šiltos žiemos pasekmė – hidrologinė sausra: sniegas greitai ištirps, nepasipildys gruntiniai vandenys. Kokį rezultatą matote dabar?

– Rezultatus matysime tik vasarą arba rudeniop, kai daugiausia ir prireiks tų sukauptų gruntinių vandenų. Upėse jau išnešti ledai, nebus ir tokio stipraus pavasario potvynio, kuris būdavo kovo pabaigoje ar balandžio mėnesį. Per jį pasipildydavo ežerai ir upės, kurios, jei bus karšta vasara, gali net nusekti.

– Klimatologai šios žiemos orus sijeo su El Ninjo reiškiniu. Koks tai reiškinys?

– El Ninjo reiškinys formuojasi Ramiajame vandenyne, jo metu pasikeičia vėjai, o dėl jų – ir vandenyno srovės. Kartu dėl viso to keičiasi ir atmosferos cirkuliacija. Vandenynas atiduoda labai daug šilumos, todėl, susiformavus šiam reiškiniui, galima tikėtis šiltų metų. Taip įvyko ir pernai, todėl 2015 m. buvo patys šilčiausi per visą matavimo istoriją tiek pasaulyje, tiek Lietuvoje.

Praėjusiais metais visi vandenynai buvo labai įšilę, tikėtina, kad jie atiduos šilumą ir šiais metais. Tad yra prognozių, kad 2016 m. gali būti dar šiltesni.

– Kita žiema gali būti dar šiltesnė?

– Kalbu apie visus metus, ne tik apie žiemą. Tikėtina, kad El Ninjo, susiformavusio praeitais metais, pasekmės bus jaučiamos ir šiemet.

– Koks mūsų laukia pavasaris?

– Pavasaris bus šiltesnis nei vidutinis Lietuvoje. Šilčiausias kovo mėnuo – temperatūra gali būti 2–3 ºC šiltesnė, nei įprasta. Balandis ir gegužė taip pat bus šiltesni, tačiau tik apie 1 ºC.

O vasara bus karšta?

– Deja, apie vasarą dar labai anksti ir sunku kalbėti. Sunku sudaryti sezonines prognozes, o jų patikimumas – mažas. Kol kas galime numatyti tik tai, koks bus pavasaris.

– Kuo remiatės spėdami orus? Ar pagal augalus ir gyvūnų elgesį irgi galima šį tą nuspėti?

– Tai – liaudies meteorologija. Anksčiau vienintelis būdas nuspėti orus būdavo gamtos ir joje vykstančių pokyčių stebėjimas, o dabar pasaulis yra gerokai pasikeitęs. Mes remiamės klimato modeliais. Gamtos ženklai dažniausiai parodo, koks oras buvo prieš tai. Jei šermukšnis užaugino daug uogų, vadinasi, buvo gera vasara.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kalba Vilnius

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...