captcha

Jūsų klausimas priimtas

Prezidentė: pabėgėliams reikia padėti, bet ne pasyviai priimti tiek, kiek ateina

Lietuva pasirengusi aktyviai dalyvauti ieškant europinių sprendimų, tačiau negali būti įvairių automatinių mechanizmų, kai nesugebama sukontroliuoti ir sureguliuoti migrantų srautų per Europos šalis, LRT RADIJUI sako prezidentė Dalia Grybauskaitė, ruošdamasi vykti oficialaus vizito į Slovėniją. „Pabėgėliams de facto reikia padėti kuo arčiau tų šalių esančiose stovyklose, o ne pasyviai priimti tiek, kiek ateina, nes nežinome, kas ateina, kontrolė nepakankama. Taigi esame nusiteikę labai tvirtai ginti šią poziciją ir su Slovėnija, ir su kitomis šalimis“, – pabrėžia šalies vadovė.
V. Skaraičio (BFL) nuotr.
V. Skaraičio (BFL) nuotr.

Vasario 29 d.–kovo 1 d. vykstame oficialaus vizito į Slovėniją, o tai reiškia, kad bus labai daug oficialių susitikimų tiek su prezidentu, tiek su premjeru, tiek su Nacionalinės Asamblėjos pirmininku, LRT RADIJUI sako D. Grybauskaitė. Kartu, jos teigimu, bus paminėtas ir Slovėnijos bei Lietuvos diplomatinis 25-mečio jubiliejus, nes Lietuva praktiškai pirmoji pripažino Slovėnijos nepriklausomybę, todėl slovėnai Lietuvą vertina taip pat, kaip lietuviai Islandiją.

„Bet problema, kuri dabar visiems labiausiai rūpi Europoje, žinoma, – migracijos krizė, o Slovėnija yra epicentre, šalia Austrijos sienos. Mus svarbu ir matyti, kaip tvarkomasi, ir pasidalinti patirtimi, taip pat – pasidžiaugti, kad Lietuva pirmoji, kuri reagavo į Slovėnijos prašymą padėti saugoti sienas. Mes iš karto išsiuntėme policijos pareigūnų grupę. Šiuo metu ten yra 10 policijos pareigūnų, bet iš viso Slovėnijoje jau dirbo apie 50 Lietuvos pareigūnų“, – kalba prezidentė.

Lietuva, pabrėžia ji, rodo solidarumą, nes, padėdami kitoms šalims, padedame ir sau – t. y. tie srautai gali pajudėti ir mūsų link, tad mėginame išvengti tokios situacijos.

„Kitas klausimas, kurį aptarsime, – pasiruošimas NATO viršūnių susitikimui Varšuvoje, nes Slovėnija taip pat yra mūsų partnerė, tad ir mūsų saugumo interesai panašūs. Kalbėsimės, kaip ruoštis tam vizitui ir kokius reikalavimus bei interesus norėtume ginti kartu. Labai aktualios su saugumu ir migracija susijusios temos“, – pabrėžia šalies vadovė.

Kitos temos, D. Grybauskaitės teigimu, labiau liečia dvišalius santykius, pavyzdžiui, Slovėnijai reikalinga Lietuvos patirtis užtikrinant energetinį saugumą: „Mūsų patirtis statant Klaipėdos suskystintųjų gamtinių dujų terminalą reikšminga jų regionui, nes Slovėnija remia tokio terminalo, kurį padės statyti ir mūsų įmonės, statybą Kroatijoje. Saugumas regione aplink Kroatiją ir Balkanus mums svarbus taip pat, kaip bendra nuomonė dėl „Nord Stream 2“ statybos, nes „Gazpromas“ vėl mėgina skaldyti Europos valstybes ir trukdyti kurti energetinę sąjungą Europoje.“

Įdomesnė naujiena, pastebi prezidentė, ta, kad vizito metu ji su Liublianos meru rotušėje atidarys Lietuvos ir Slovėnijos valstybinių santykių 25-mečiui skirtą Vytauto Daraškevičiaus fotografijų parodą, aptars kultūrinio ir mokslinio bendradarbiavimo potencialą. Pavyzdžiui, sako D. Grybauskaitė, net penkios Lietuvos įmonės į Slovėniją eksportuoja savo lazerius, tad svarbūs ir ekonominiai interesai.

Paklausta, koks galimas abiejų šalių bendradarbiavimas sprendžiant migracijos krizę, šalies vadovė pabrėžia, kad svarbiausia, jog mes suprantame Balkanų ir Centrinės Europos šalių problemas: „Mes jas matome, palaikome jų poziciją, kad pirmiausia būtina saugoti Europos išorinę sieną ir tik tada galima kalbėti apie solidarumą, perskirstymus ir t. t. Kol to nėra, tokios kalbos tikrai netikslingos ir nesprendžia situacijos.“

Taip pat, teigia prezidentė, Lietuva yra pasirengusi visais lygmenimis aktyviai dalyvauti ieškant europinių sprendimų, bet kol kas Slovėnijos, Kroatijos, Višegrado ir Baltijos šalių pozicijos bei interesai yra labai panašūs. „Taigi kol kas laikomės kartu ir manau, kad turime apginti savo nuomonę“, – pastebi D. Grybauskaitė.

Jos žodžiais, negali būti įvairių automatinių mechanizmų, kai nesugebama sukontroliuoti ir sureguliuoti migrantų srautų per Europos šalis, o ir Lietuvos, ir Slovėnijos, ir kitų šalių pagalba dėl migrantų srautų pirmiausia turėtų būti skirta miesteliams, esantiems arti tų teritorijų, t. y. arti Sirijos.

„Reikia padėti maistu, įvairiomis Jungtinių Tautų programomis, – pabrėžia D. Grybauskaitė. – Pabėgėliams de facto reikia padėti kuo arčiau tų šalių esančiose stovyklose, o ne pasyviai priimti tiek, kiek ateina, nes nežinome, kas ateina, kontrolė nepakankama. Taigi esame nusiteikę labai tvirtai ginti šią poziciją ir su Slovėnija, ir su kitomis šalimis, o tam reikia derinti savo nuomones, interesus ir tai dabar daryti kasdien, nes situacija labai greitai keičiasi, ir ne visada į gerą pusę.“

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kalba Vilnius

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...