captcha

Jūsų klausimas priimtas

„Amerikos balso“ archyvai: okupavę Lietuvą, sovietai visiškai apleido gamtosaugą

Susipažinus su JAV aplinkos apsaugos ir gamtos apsaugos  pasiekimais, galima tiesiai pasakyti, kad sovietai, okupavę Lietuvą, ją visiškai apleido šioje srityje, „Amerikos balso“ žurnalistui Linui Rimkui 1985 m. kalbėjo ekologas dr. Kazys Ėringis, kuris į Vakarus pabėgo vienos sovietų mokslinės ekspedicijos metu. Mokslininko teigimu, didžiausiomis problemomis jau tuo metu reikėjo vadinti nutekamųjų vandenų valymą, pajūrio taršą, netinkamą veiklą Neries ir Nemuno aukštupiuose ir branduolinės elektrinės statybas.
K. Vanago (BFL) nuotr.
K. Vanago (BFL) nuotr.

K. Ėringis, įgijęs žemės ūkio mokslų daktaro laipsnį, dirbo Lietuvos mokslų akademijos Žemdirbystės institute, paskui vadovavo Botanikos instituto kraštovaizdžio ekologijos laboratorijai. Politinį prieglobstį K. Ėringis JAV gavo 1981 m.

– Daktare Ėringi, jau šiek tiek pagyvenote JAV. Ar esate susipažinęs su JAV gamtosaugos politika? Jeigu taip, ar ji skiriasi nuo Sovietų Sąjungos gamtosaugos?

– Susipažinus su Amerikos aplinkos apsaugos ir gamtos apsaugos  pasiekimais, galima tiesiai pasakyti, kad sovietai, okupavę Lietuvą, ją visiškai apleido šioje srityje. Neliesdamas šios daugiaplanės problemos daugelio plotmių, norėčiau paliesti aplinkos apsaugos aspektą. Konkrečiai – buitinių ir pramoninių nutekamųjų vandenų valymo klausimą.

Amerikoje valymo sistemos yra visuotinai įrengtos, yra labai autonomiškos ir iš esmės nenutolusios nuo natūralios mikrobiologinės grandies. Sovietų Sąjungoje, konkrečiai – Lietuvoje, daugelyje miestų įrengimai centralizuoti. O Amerikoje ir atskiros sodybos, sodybų grupės, maži miesteliai turi savo individualias valymo sistemas [...] ir tokiu būdu švarinama aplinka.

– Lietuvoje ilgai dirbote aplinkosaugos ir gamtosaugos srityje. Ar galėtumėte išvardinti tris ar keturias pagrindines Lietuvos gamtosaugos problemas? Kaip su jomis yra dorojamasi?

– Manyčiau, kad pirmoje vietoje turėtų būti buitinių ir pramoninių nutekamųjų vandenų valymas, apie kurį jau kalbėjau. Šis atsilikimas yra didelis ir dabartiniu metu, kai Lietuvoje plečiamos kolūkių statybos programos, šie klausimai reikiamai nesprendžiami. Manau, kad čia yra vienas iš labai svarbių atsilikimų, todėl reikėtų šiai problemai geresnio ir finansavimo, ir projektavimo, ir mokslinio pagrindimo.

Antra problema pas mus yra pajūrio teršimas. Visa nelaimė yra ta, kad sovietai įsirengė naftos produktų (konkrečiai – mazuto, naudojamo kurui) eksporto bazę Klaipėdoje ir čia bėdų visados nestinga. O didžiausi įvykiai buvo praėjusį rudenį, kai sudužo tanklaivis „Audra“ ir pajūris buvo smarkiai užterštas. Žinoma, jokie užliūliavimai ir užkalbėjimai čia negali padėti. Po tokios nelaimės aplinkos kokybė labai pablogėjo ir tokia išliks daugelį metų.

Trečias klausimas – Neries ir Nemuno aukštupių problemos. Turbūt ir Amerikoje susigaudoma, kad ant Neries upės yra pastatyta užtvanka, vanduo tiekiamas Minskui, kuris yra labai neturtingas vandens resursų. Be to, prie Lietuvos sienos auga didelis miestas Gardinas, kurio pramonė smarkiai teršia mūsų Nemuną, mūsų poilsio rajonus ir tokiu būdu naikina kurortų ir kitų svarbių rekreacinių sistemų gamtinį potencialą.

Daug kalbama apie socialistinį lenktyniavimą, daug yra visokių susitikimų su baltarusiais, bet šis klausimas iki šiol niekados nebuvo rimtai pajudintas. Kaip tik čia yra pozityvi dirva, kaip reikia gelbėti mūsų gamtinę aplinką – būtent Neries ir Nemuno upes, kurios ir Vilniui, ir Kaunui yra be galo svarbios. O baltarusiai turi Dniepro aukštupį, iš kurio tikrai gali imti vandenį Minskui ir tokiu būdu padėti mums globoti gamtinę aplinką ir vandens trūkumą Neries upėje.

Ketvirta didelė ekologinė problema – branduolinės elektrinės statybos poligonas. Čia yra visuotinai įsigalėjusi netvarka, gamta nusiaubta, pažeista daug miškų. Miškai, kurie dar yra pakenčiamos būklės, užlamštinti statybų, į vidutinio amžiaus miškus įterptas miestas, kuris galėjo būti pastatytas ekologiškai daug tinkamiau ir geresnėse vietose, visai netoli tų pačių plotų, kuriuose dabar yra pastatytas.

Manyčiau, kad žmonės, nešiojantys Sovietų Sąjungos Komunistų partijos bilietą kišenėje, visiškai neišmano šios srities, o Lietuvos administracija nesukontroliuoja šių statybų reikiamu mastu, kad būtų galima pozityviai spręsti gamtos apsaugos ir aplinkos apsaugos klausimus statybų poligone.

Lietuvos centrinio valstybės archyvo medžiaga.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kalba Vilnius

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...