captcha

Jūsų klausimas priimtas

S. Paltanavičius: nespėjame skaičiuoti nežiemiškų gamtos naujienų

Lietuvoje – žiema... Turėtų būti žiema. Juk vasaris Lietuvoje yra permainingas pūgų mėnuo. Atrodo, kad kol kas tokias žiemas teks pamiršti. Buvo įžvalgų, kad antroje vasario pusėje dar turėtų grįžti šaltukas ir sniegelis. Ar taip bus, nežinia. Tačiau ir mums, ir gamtai būtų geriau, jei pašaltų ir pasnigtų vasarį, bet ne kovą ar balandį.
AFP/Scanpix nuotr.
AFP/Scanpix nuotr.

O kol kas galime pasijausti lyg pavasarį. Sakome „lyg“, nes laikas dar ne pavasariui. Net ir šilčiausią metą švelniausio žiemos atšilimo tikimės paskutinę vasario dekadą, bet ne šio mėnesio pradžioje. Tarp spėjimų, prognozių ir realių gamtos reiškinių pasiklydę, nespėjame skaičiuoti naujienų, kurios visai ne žiemiškos.

Štai apsiskraidė bitės. Saulėkaitoje kai kur oro temperatūra pakilo beveik iki 10 laipsnių šilumos, tad bitelės surado progą apsukti ratą prieš avilį ir išsivalyti žarnyną. Nuo rudens jos kentėjo, savo namuose palaikė švarą. Dabar vėl galės šiek tiek atsikvėpti – iki pirmų šiltų dienų, pirmų žiedų.

Beje, jų gamtoje yra, ir tai ne tik žibuoklės. Triskiautė žibuoklė – visus metus žaliuojantis augalas, anksti pavasarį atveriantis žiedus ir juos nubarstantis pavasariui įpusėjus. Šiemet jų žiedai buvo randami iki Kalėdų, dabar nauja karta atsargiai kyla vėl.

Kol kas dienos nėra tokios ilgos ir šviesios, kad augalų žydėjimas pratrūktų. Tačiau po žibuoklių daug vešliau žydi lazdynai. Taip, kai kur, ypač Suvalkijoje, saulės apšviestose pašlaitėse esantys lazdynai jau išspurino savo žirginius, pūstelėjus vėjeliui iš jų byra aukso spalvos žiedadulkės.

Tačiau įdomiausios naujienos – iš paukščių pasaulio. Daug kur Lietuvoje jau pastebėtos ir girdėtos gervės, pempės, dirviniai vieversiai. Jau skraido pulkeliai varnėnų, tik prie inkilų jie neskuba – suspės, prieš akis visas pavasaris. Matyti karveliai uldukai ir keršuliai, miško vieversiai lygutės. Pradėjo grįžti baltakaktės ir želmeninės žąsys, dirviniai sėjikai.

Vandens paukščius vilioja laukuose telkšančios polaidžio balos. Čia baltuoja gulbės giesmininkės, žoliauja žąsys. Didžiausio šiemet potvynio sulaukusi Nemuno delta paukščių sukviesti nespėjo – jiems dar gera savo žiemavietėse. Tačiau gali būti, kad iki kovo vidurio, kai jie patrauks šiaurėn, šio vandens nebus. Taigi ir vietų apsistoti neliks.

Kol kas gyvename pagal žiemos laiką. Gal ir būtų gerai sniegas, kuris papildytų vandens išteklius, – greitai pradės džiūti laukai ir drėgmės reikės daug.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kalba Vilnius

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...