captcha

Jūsų klausimas priimtas

Kambaryje oras gali būti labiau užterštas nei judrioje gatvėje

Įvairūs purškikliai ir agresyvūs valikliai nuodija ir mūsų namų orą, tad jis gali būti netgi labiau užterštas nei judrios gatvės oras, LRT RADIJUI sako cheminių medžiagų ekspertė Laura Stančė. Anot Kauno technologijos universiteto chemikės Aušros Šiupailienės, viena iš alternatyvų itin agresyvioms valymo priemonėms galėtų būti probiotikai, o jų pritaikymas gaminant valiklius – nauja ir daug žadanti sritis.
Scanpix/AFP nuotr.
Scanpix/AFP nuotr.

– Šiuo metu pasaulyje pagaminama maždaug apie 80 tūkst. įvairių sintetinių medžiagų, o ištirta – tik kiek daugiau nei tūkstantis. Vadinasi, buitinės chemijos poveikis žmogaus organizmui nėra gerai ištyrinėtas?

L. Stančė: Negalime sakyti, kad jos visai neištirtos, tiesiog kol kas trūksta žinių apie ilgalaikį neigiamą poveikį. Dažniausiai jau žinome, kuri medžiaga gali dirginti ar kelti alergiją, bet gana sudėtinga pasakyti, kuri iš tų medžiagų pasižymi ir vėžį sukeliančiomis savybėmis, gali pažeisti hormoninę sistemą ar gali sukleti imunines ligas.

Apie alergijas sukeliančias medžiagas žinome nemažai, yra 26 buitinės chemijos medžiagos, kurios tikrai sukelia alergijas, tad reikėtų būti atidiems renkantis valymo priemones.

Sintetinių kvapų sudėtyje labai dažnai būna ftalatų, kurie neigiamai veikia mūsų endokrininę sistemą ir yra siejami su vėžiniais susirgimais. Baltijos aplinkos forumo kolegos iš Latvijos neseniai atliko vaikų kambarių oro tyrimą. Buvo nustatyta, kad vaikų kambariai užteršti kvapiosiomis medžiagomis. Limonenas (citrinos kvapas) ir  pinenas (pušies kvapas) yra patys tikriausia alergenai, tad šias medžiagas galima naudoti tik labai nedideliais kiekiais.

– Žmonės domisi tuo, ką tepa ant kūno, kokį vandenį geria, ką valgo, tačiau apie tai, kas nubėga į kanalizaciją, retas susimąsto...

L. Stančė: Įvairūs purškikliai ir agresyvūs valikliai nuodija ir mūsų kambario orą. Atliekant mokslinius tyrimus pastebėta, kad kambario oras gali būti labiau užterštas nei judrios gatvės oras. Fosfatai, kurie skalbikliuose naudojami tam, kad minkštintų vandenį, sukelia vandens žydėjimą. Šios medžiagos turi itin neigiamą poveikį aplinkai.

Europos Sąjungoje fosfatų naudojimas labai griežtai reguliuojamas, nuo 2011 m. jokiame preparate jų negali būti daugiau negu 5 proc. Taip pat naudojamos kitos į juos panašios medžiagos, kurios padeda suminkštinti vandenį ir nesukelia vandens žydėjimo.

– Koks yra chloro poveikis aplinkai? Ar į aplinką patekę chloro junginiai suskyla?

L. Stančė: Chloro junginiai ilgai neskyla gamtoje ir turi neigiamą poveikį įvairiems mikroorganizmams, dumbliams, augalams. Nuotekų valyklose tokie junginiai yra išvalomi, bet vertėtų nepamiršti, kad net ir chloro dujos yra pavojingos žmogaus sveikatai. Jei sumaišysime chloro turintį valiklį su amoniaku, išsiskirs chloro dujos.

– Kas yra agresyvūs valikliai ir kokių medžiagų yra jų sudėtyje?

L. Stančė: Agresyvūs valikliai tūri ūmų neigiamą poveikį: jei tokios medžiagos paragautų vaikas, jam išdegintų virškinamąjį traktą. Įkvėpę šių medžiagų dujų, galime smarkiai sudirginti kvėpavimo takus.

– Ką privalo ir ko neprivalo buities priemonių gamintojai?

L. Stančė: Gamintojai privalo nurodyti, kokių aktyvių ar alergiją sukeliančių medžiagų yra cheminėje buities priemonėje. Tai, ar medžiaga yra agresyvi, nurodo ženkleliai: nuo 2015 m. tokios medžiagos žymimos rombais su raudonu apvadu. Sukryžiuoti kaulai ir kaukolė reiškia, kad preparate yra toksiškų medžiagų, šauktukai – dirginančios ir kenksmingos medžiagos. Ant rankos pilamos rūgšties simbolis – ardančios, ėdrios medžiagos.

– Iš ko šiais laikais gaminamas ūkinis muilas?

L. Stančė: Dauguma muilų gaminami iš šarmų ir gyvūninės arba augalinės kilmės riebalų. Kadangi dėmės dažniausiai būna riebalinės kilmės, o riebalas tirpsta riebale, muilai yra efektyvi valymo priemonė.

– Daugeliui žinomos ir naudojamos valymo priemonės – sodos ir acto mišiniai. Jūs sakote, kad tai neveikia, kodėl?

L. Stančė: Soda yra šarmas, o actas – rūgštis. Jie vienas kitą neutralizuoja, tad tik atskirai naudojamos šios priemonės gali būti veiksmingos.

– Kaip saugiai laikyti buitinę chemiją, kad jos nepasiektų vaikai?

L. Stančė: Kasmet buitine chemija apsinuodija 50–70 Lietuvos vaikų. Tuose namuose, kuriuose yra vaikų iki 3–4 metų, visos buitinės chemijos priemonės turėtų būti bent 1,5 m aukštyje, o visi buteliukai – būtinai užsukti arba sudėti į rakinamą, sunkiai atidaromą spintelę.

– Mokslininkai sako, kad XX a. revoliuciją medicinoje ir mūsų gyvenime sukėlė antibiotikai, o XXI a. galima vadinti probiotikų amžiumi. Ką turime apie juos žinoti?

A. Šiupailienė: Probiotikai yra gyvos, žmogui naudingos bakterijos. Jos neišgyventų, jei tame pačiame valiklyje būtų labai agresyvių medžiagų, tad tai gana natūrali priemonė, kuri galėtų būti puiki alternatyva kitoms valymo priemonėms. Pagrindinė probiotinių valiklių užduotis – neleisti kauptis nešvarumams.

– Ar ir anksčiau ši medžiaga buvo tyrinėjama?

A. Šiupailienė: Probiotikai pastebėti labai seniai, jų tyrinėjimai pradėti dar XX a. pradžioje. Buvo pastebėta, kad tie žmonės, kurie valgo daugiau jogurtų, gyvena ilgiau. Taigi probiotikų pritaikymo sritis valikliuose – nauja ir daug žadanti.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kalba Vilnius

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...