captcha

Jūsų klausimas priimtas

Psichologė: pirmiausia požiūrį į grožio standartus turi keisti tėvai

Lėlės barbės, su kuriomis žaidžia mažos mergaitės, tėra vienas iš grožio standartų, kuriuos mato vaikai – daug didesnę įtaką jiems daro tėvai, LRT RADIJUI sako psichologė Smiltė Jurgita Jasiulionė. „Pavyzdžiui, tėvų komentarai ar kažkoks pašiepimas „nevalgyk, stora būsi“ yra vieni didžiausių rizikos veiksnių, kad vaikai susimąstys apie savo kūnas formas. [...] kartais jau 2–3 klasėje mergaitės jaučiasi per storos, negražios, nes tarsi neatitinka kažkokių ar išorinių, matomų grožio standartų, ar eskaluojamų ir minimų šeimoje“, – pabrėžia specialistė.
Reuters/Scanpix nuotr.
Reuters/Scanpix nuotr.

– Kaip Jūs psichologiniu požiūriu vertinate bendrovės „Mattel“ sprendimą keisti lėlių barbių figūrą?

– Į šį sprendimą norisi žiūrėti plačiau, nes lėlės yra tik dalis viso to, ką vaikai mato. Apskritai vaikai turi turėti galimybę priimti savo kūną, mylėti jį tokį, koks jis yra. Būtent tai, o ne kažkokie aplink matomi idealai, svarbu bręstant, paauglystėje, nes tada kūno pokyčiai tampa itin svarbūs. Taigi stereotipinės lėlės barbės, su kuriomis žaidžia mažos mergaitės, – tik vienas iš tų grožio standartų, kuriuos vaikai mato.

Iš tiesų labai smagu, kad lėlės keičiamos, kad žaislų gamintojai atkreipia dėmesį ir į kitų poreikius, nes tėvai dažnai išsako nuomonę, jog norisi lėlių, panašesnių į vaikus, o ne į suaugusias moteris. Taigi panašu, kad gamintojai bando atsižvelgti ir į tėvų bei vaikų lūkesčius.

– O vaikai labiau reaguoja į lėles ar į televizijos bei kino žvaigždes? Gal paauglystėje grožio supratimą lemia realūs pavyzdžiai?

– Grožio supratimas formuojasi nuo paties ankstyviausio amžiaus. Žinoma, vaikai daug ko išmoksta žaisdami, bet labai stiprus poveikis yra ir pačios artimiausios vaiko aplinkos. Taigi vaikų savo kūno ir grožio standartų suvokimui labai didelę įtaką daro tėvai. Labai svarbu, ką tėvai komentuoja, ką sako, į ką atkreipia dėmesį: tarkim, labai dažnai tenka girdėti „gražus – negražus“, „negražiai atrodo – gražiai atrodo“, „gražiai sugarbanoti plaukai“, „graži mergytė“. Tokiu atveju tai jau nebe lėlių, o suaugusiųjų poveikis.

Taigi, viena vertus, smagu girdėti, kad yra pokytis ir kad lėlės bus įvairesnės. Kita vertus, to negalima suabsoliutinti, nes vaikai mokosi ne tik iš lėlių. Pavyzdžiui, tėvų komentarai ar kažkoks pašiepimas „nevalgyk, stora būsi“ yra vieni didžiausių rizikos veiksnių, kad vaikai susimąstys apie savo kūnas formas. Susidariusi tokia situacija, kad kartais jau 2–3 klasėje mergaitės jaučiasi per storos, negražios, nori keisti savo plaukus, nes tarsi neatitinka kažkokių ar išorinių, matomų grožio standartų, ar eskaluojamų ir minimų šeimoje.

– Vyrai, vaikinai, paaugliai irgi labai daug dėmesio skiria savo stiliui, grožiui. Ar vyriškos giminės  lėlės turi įtakos supratimui, koks turėtų būti žmogus?

– Abiem lytims svarbu kūno supratimas, tai, ką jie mato nuo pirmųjų dienų. Atkreipkite dėmesį, koks suaugusių  vyrų ir moterų įvaizdis pateikiamas reklamose. Šie dalykai atitinkamai skatina berniukus lygiuotis į vyrišką liniją, mergaites – į moterišką. Žinoma, daugiau kalbame, kad dėl anoreksijos ir bulimijos problemų turi moterys, merginos, paauglės, bet šitos bėdos tikrai neaplenkia ir vyriškos lyties – ir berniukai, ir paaugliai taip pat išgyvena, rūpinasi savo kūnu.

Mano manymu, tikrai labai trūksta kitokio suaugusiųjų požiūrio. Tėvai turi ne kritikuoti, kad šitas negražus, baisiai atrodo, ta laidos vedėja stora, o kalbėti apie tai, kad kiekvienas žmogus yra savaip gražus, kad nėra vieno tobulo kūno standarto, kurį turi atitikti kiekvienas.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kalba Vilnius

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...