captcha

Jūsų klausimas priimtas

Ką galėtų padaryti Lietuva, kad Astravo AE baltarusiams taptų mažiau patraukli?

Rusija atsisakė planų statyti atominę elektrinę (AE) Kaliningrade, nes projektas, kurio pagrindas turėjo būti elektros eksportas, dėl Lietuvos ir Lenkijos sprendimų tapo ekonomiškai nenaudingas ir nepatrauklus. Panašiai galėtų atsitikti ir su Baltarusijoje statoma AE. Taip LRT RADIJO laidoje „LRT Aktualijų studija“ sako energetikos ministras Rokas Masiulis bei parlamentaras Dainius Kreivys. Tiesa, veiksmų imtis turėtų ne tik Lietuva ir Lenkija, bet ir Latvija bei Estija. Bendros pozicijos turėtų laikytis ir visa ES.
Asociatyvi Reuters/Scanpix nuotr.
Asociatyvi Reuters/Scanpix nuotr.

AE statyba Karaliaučiuje sustojo, nes Rusija buvo numačiusi eksportuoti elektrą, tačiau dėl Lietuvos ir Latvijos sprendimo ji neteko galimybės tai daryti, mano laidos svečiai.

„Situacija dėl AE Astrave galėtų būti panaši. Ne veltui statybos aikštelė Astrave yra parinkta šalia BRELL (Baltarusijos, Rusijos, Estijos, Latvijos ir Lietuvos) energetikos žiedo – 40 proc. pagaminamos elektros turėtų būti eksportuojama. Jei mes apribotume elektros patekimą per Lietuvą į Europos rinką, perteklinį elektros energijos kiekį jiems reikėtų realizuoti kažkur kitur.

Ne visų ekonominių Astravo AE klausimų sprendimas einasi sklandžiai, finansavimas stringa, tad „padėkime“ jiems, kad strigtų dar labiau“, – kalba D. Kreivys.

Energetikos ministras R. Masiulis taip pat tikina, kad Lietuva turi sprendimų, kaip apriboti elektros energijos patekimą iš Baltarusijos, kad Astravo AE projektas Baltarusijai nebūtų toks patrauklus.

„Yra keletas dalykų, kuriuos galime ir turime padaryti. Pats greičiausias ir paprasčiausias būdas yra dokumentais įtvirtinti, kad į mūsų elektros biržą pavedimai iš Baltarusijos nebūtų priimami. Tokiu būdu mes apribotume galimybes eksportuoti elektros energiją iš Baltarusijos, o tai reiškia, kad, jei rusiška elektros energija eitų per Baltarusiją, į Lietuvą nepatektų ir ji“, – aiškina ministras.

Svarbu ne tik Lietuvai

R. Masiulis pabrėžia, kad Astrave statomos AE saugumo  klausimas yra svarbus ne tik Lietuvai: į rizikos zoną patenka daugiau šalių, kuriose šis klausimas pernelyg menkai aptariamas.

„Atstumas nuo Baltarusijoje statomos elektrinės iki Lietuvos, Vilniaus yra nepriimtinas, tačiau šis klausimas per mažai keliamas Latvijoje, Lenkijoje, Švedijoje, kurios taip pat patenka į rizikos zoną. [...]

Privalome savo veiksmus derinti su kaimynais. Lietuva turi didžiausią sieną su Baltarusija, tačiau Baltarusija turi ryšių ir su Latvija. Neatmestina, kad baltarusiai galėtų pastatyti liniją į Lenkiją. Jei Karaliaučiaus atveju kartu su lenkais sugebėjome užkirsti kelią, šį kartą išvien veikti turėtume su daugiau šalių“, – pažymi energetikos ministras.

Tačiau, pasak pašnekovo, pirmiausia Lietuva turi pademonstruoti savo vienybę – tarp partijų turėtų būti aiškus sutarimas, numatytas veikslų planas, kad mes, kaip valstybė, būtume ir atrodytume stiprūs.

D. Kreivio teigimu, Astravo AE klausimą būtų galima kelti ES mastu.

„Puikiai atsimename, kaip buvome priversti išjungti Ignalinos AE su senaisiais reaktoriais, nes to reikalavo daugybė ES šalių. Mūsų diplomatai galėtų siekti vieningos ES pozicijos Baltarusijos elektrinės klausimu“, – sako parlamentaras.

Rizika dėl Baltarusijos AE Lietuvai – didelė

Lietuvos pašonėje statomos jėgainės projektas yra nesaugus, o informacijos apie jį Baltarusija nepateikia, nors pagal tarptautinę teisę ji yra įpareigota atsakyti į klausimus, statybas derinti su Lietuva, pažymi laidos pašnekovai.

„Rizikos esama labai didelės, nes statybų aikštelė nutolusi 15 km nuo Neries, vanduo keliamas į 50 m aukštį. Tokio tipo elektrinės paprastai yra statomos ant vandenyno, ežero kranto, kur vanduo uždaras.

Baltarusija, nekreipdama dėmesio į Lietuvos prieštaravimus, statyboms pasirinko aikštelę, neatlikusi jokių seisminių tyrimų. Per paskutinį šimtmetį šioje vietoje vyko penki žemės drebėjimai, o tai reiškia, kad teritorijoje gali būti tektoninių lūžių“, – atkreipia dėmesį D. Kreivys.

Parlamentaras pastebi, kad mažesni ar didesni incidentai AE visada įvyksta, o vandens naudojimas iš tekančio šaltinio kelia grėsmę. Vilnius patenka į evakuacijos zoną, tad, jei Baltarusija pastatys elektrinę, Lietuva turės parengti planus, kas bus daroma nelaimės atveju.

„Kai statoma AE, maža to, kad reikia atlikti seiminius tyrimus, poveikį aplinkai būtina derinti su kaimynais. Su mumis tai nebuvo derinta. Antra, sprendimas gali būti priimtas tik tada, kai Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA) patvirtina, kad aikštelė yra tinkama statyboms.

Tačiau Baltarusija jau ne vienerius metus stato AE, nors TATENA misija nėra įvertinusi aikštelės. Taigi problema ne tik ta, kad AE statoma šalia Lietuvos, bet ir ta, kad jos statyba vykdoma pažeidžiant taisykles, tarptautines normas“, – pažymi R. Masiulis.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kalba Vilnius

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...