captcha

Jūsų klausimas priimtas

Ekspertai sukritikavo premjero žodžius

Jei premjeras iš tiesų mano, kad migracija padidėjo dėl šaukimo į karinę tarnybą, jam reikėtų pagalvoti apie savo pareigas. Taip LRT RADIJUI teigia Vilniaus universiteto profesorius Romas Lazutka. Vytauto Didžiojo universiteto Demografinių tyrimų centro vadovė Vlada Stankūnienė antrina, kad vis dėlto pagrindinė emigracijos priežastis – darbo užmokestis.
Š. Mažeikos (BFL) nuotr.
Š. Mažeikos (BFL) nuotr.

Specialistė: šaukimo į kariuomenę įtaka tėra prielaida

Anot V. Stankūnienės, gyventojų skaičius Lietuvoje mažėja jau 25 metus, bet 2015 m. gyventojų skaičiaus mažėjimo tempai suintensyvėjo. Remiantis išankstiniais duomenimis, šių metų sausio pradžioje Lietuvoje gyveno 2,89 mln. nuolatinių gyventojų, arba 32,7 tūkst. mažiau nei prieš metus.

„Prieš tai 3–5 metus padėtis gerėjo – gyventojų skaičiaus mažėjimas lėtėjo. [...] Praėjusių metų rezultatas itin prastas. Vis dėlto didžiausią įtaką gyventojų skaičiaus kitimui padarė emigracijos mastai“, – sako specialistė.

Ji akcentuoja, kad ne visi šie gyventojai praėjusiais metais išvyko. Gali būti taip, kad kai kurie jų jau anksčiau gyveno užsienyje, bet apie tai informaciją pateikė tik 2015 m. „Emigracija padidėjo kovo, balandžio mėnesiais. Galbūt tai būtų galima sieti su šaukimu į karo tarnybą, bet emigracijos deklaravimas suintensyvėjo ir liepą, rugpjūtį. Tam  gali būti rasta kitų priežasčių. Tai galima sieti su išvykimu studijuoti“, – atkreipia dėmesį V. Stankūnienė.

Specialistė pabrėžia, kad pernai emigravę pranešė 46,5 tūkst. žmonių, tačiau išvykusiųjų gali būti ir daugiau, nes žmonės tiesiog nedeklaruoja emigravę. Gyventojų surašymo metu tai visada dar kartą patikrinama. Tuomet paaiškėja, kad kai kurie žmonės Lietuvoje jau kurį laiką negyvena.

„Manau, kad pagrindinė emigracijos priežastis, kaip buvo, taip ir yra ekonominė. Papildomą postūmį galėjo turėti šaukimas į karinę tarnybą. Noriu akcentuoti, kad tai tėra prielaidos. Manau, kad būtina turėti tikslesnę informaciją, atlikti stebėjimą“, – tikina V. Stankūnienė.

R. Lazutka: žmonės turėtų susimąstyti, ką jie veikia valdžioje

Anot R. Lazutkos, Statistikos departamentas daro, ką gali, tačiau dažnai atlikti gyventojų surašymų neturi galimybių, nes tai brangiai kainuoja. Dėl šios priežasties apie emigravusius, bet to nedeklaravusius žmones kurį laiką nežinoma.

„Tam yra šalies administracija. Mane stebina vertinimas, kad slėpdamiesi nuo kariuomenės jaunuoliai išvažiuoja iš šalies. Juk kariuomenėje privalo tarnauti piliečiai. Jeigu jaunuoliai neatsisako pilietybės, jų turi būti ieškoma. [...] Gali būti, kad yra žmonių, kurie nurodė emigravę, bet neišvažiavo, toliau čia gyvena, kad pasislėptų nuo kariuomenės“, – tvirtina R. Lazutka.

Jo teigimu, su tokiu elgesiu negalima taikstytis – jei žmogus emigravo, kad išvengtų tarnybos, būtina skelbti tarptautinę paiešką. Profesorius priduria, kad neteisingas ir premjero vertinimas. „Manau, kad premjeras turėtų pagalvoti, ką kalba. Jeigu jis iš tikrųjų taip galvoja, jam reikėtų susimąstyti, ką jis veikia valdžioje. Kartoju – kariuomenė yra piliečio pareiga. Tai nepriklauso nuo to, kur žmogus deklaravo savo gyvenamą vietą. Be to, gyvenamosios vietos deklaravimas Lietuvoje taip pat 25 metus nesutvarkytas“, – tikina R. Lazutka.

Pasak jo, Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymas nurodo deklaruoti teisingą gyvenamąją vietą, o šio įstatymo nepaisantys žmonės turėtų būti baudžiami administracine tvarka. „Tam yra įstatymai. Valdžia visiškai taikstosi su netvarka ir netgi išsiduoda sakydama, jog žmonės išvažiavimą deklaruoja tam, kad išvengtų kariuomenės. Šie žmonės iš tiesų turėtų susimąstyti, ką jie veikia valdžioje“, – įsitikinęs profesorius.

Minimalios algos užtenka kaip kišenpinigių

R. Lazutkos nuomone, didėjantys emigruojančių žmonių mastai rodo, kiek efektyvios programos veikia Lietuvoje. Nors premjeras tvirtina, kad šalyje taikomos programos, skirtos į Lietuvą norintiems sugrįžti lietuviams, V. Stankūnienė taip pat pastebi, kad jos neefektyvios – sugrįžusieji neretai vėl emigruoja.

„2014 m. atrodė, [...] kad sukame pozityvia linkme, bet kartu matome ir kitą aspektą – mūsų tyrimai rodo, kad negalime labai džiaugtis grįžtamąja migracija. Tyrimo duomenimis, nemaža dalis sugrįžusių žmonių vėl pasuka atgal. Vadinasi, premjero minėtos programos vargu ar veikia“, – sako V. Stankūnienė.

R. Lazutka akcentuoja, kad premjeras nurodė, jog grįžę žmonės Lietuvoje gali tapti savanoriais. Tačiau, profesoriaus teigimu, tai nėra darbas, o žmonėms reikalingas pragyvenimo šaltinis.

„Ekonominė padėtis panaši. Nors minimali alga šiek tiek keliama, nelygybė Lietuvoje gana didelė. Žmonės, dirbantys už minimalią ar šiek tiek didesnę algą, nesuduria galo su galu, ypač, jei kuria šeimas. Jei padeda tėvai, kurie padengia dalį kaštų, minimalios algos užtenka kaip kišenpinigių, bet, jeiu reikia gyventi savarankiškai, tai neįmanoma. O užsienyje tai įmanoma“, – tvirtina R. Lazutka.

Be to, priduria profesorius, užsienyje gyvenantys lietuviai dažniausiai neturi tokių didelių ambicijų, nes suvokia esantys imigrantai. Savo šalyje, kurios piliečiai yra, žmonės tikisi geresnių gyvenimo sąlygų.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kalba Vilnius

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...