captcha

Jūsų klausimas priimtas

Specialisto patarimai, kaip žiemą apsaugoti medžius

Nors 20–28 laipsniai šalčio nedaugeliui medžių yra blogybė, o kiškiai dar nebuvo tokie alkani, kad nugraužtų žievę, sodo medžiais reikėtų rūpintis ir dabar, LRT RADIJUI sako Aleksandro Stulginskio universiteto Agronomijos fakulteto dekanas Viktoras Pranckietis. Jo teigimu, apie medžius praverstų mulčio sluoksnis, kamienams reikia apsaugos nuo saulės spindulių, o šaknis ypač svarbu apsaugoti nuo pelių.
S. Žiūros (BFL) nuotr.
S. Žiūros (BFL) nuotr.

– Kaip Jums atrodo, sodo medžiams labiau galėjo pakenkti šalčiai ar kiškiai?

– Sode šalčio pasekmių dar būti negali, nes jas pamatome, kai mediena pradeda gesti. Gali būti, kad kas nors šiek tiek pašals, nors 20–28 laipsniai šalčio nedaugeliui medžių yra blogybė. Be to, kiškiai ir šalčiai yra du skirtingi veiksniai ir blogiausia, kai jie abu kartu: jei kiškis nugraužtų, o šaltis dar šaldytų ir džiovintų žievę, medis dar labiau džiūtų.

– Vaikščiodamas nematėte kiškio pėdsakų ar viskas apdengta?

– Mačiau, bet, kadangi sniego nedaug, kol kas kiškutis atsikasa žolę. Žiemą jis mėgsta svėres ir žliūges, kurios rudenį puikiai žaliuoja, tad iš po sniego „salotas“ kiškis gauna šviežias.

– O ar yra kiškiams skanesnių medelių?

– Yra. 1997 m. mes labai liūdnai medelyne išbandėme kiškių skonį. Vasario mėnesį, kai buvo labai alkani (šiemet jie nebus tokie alkani, nes ilgai žolės turėjo), kiškiai pralįsdavo per tinklą, kurio skylučių plotis ir ilgis buvo 10 cm. Pirmiausia jie nugraužė „Auksį“, tada – medelį „Spartan“, o „Telisare“ – pabaigoje. Be to, kiškiai graužia vyšnaites, slyvaites, o kriaušes dažniausiai graužia tik iš bado.

– Ar buvęs šaltis jau galėjo pakenkti? Kokia temperatūra medžiams yra kritinė?

– Pakenkti jau galėjo, bet dar nematyti požymių. Paprastai darome taip: žievę nupjauname su pumpuru ir, jei po pumpuru juoda, vadinasi, yra pašalę. Kai pašąla labiau, juoda būna po žieve. Bet reikia, kad atšiltų po pašalimo. Apie kritinę temperatūrą pasakysiu taip: margalapėms aktinidijoms kritinė temperatūra – 45 laipsniai šalčio, obelims – apie 40 laipsnių šalčio, abrikosams, kurie atrodo lepūs augalai, – kokie 35 laipsniai šalčio, slyvoms – apie 30 laipsnių šalčio. Bet tai labai priklauso ir veislių atsparumo, todėl negalima absoliutinti.

– Visi sodininkai taip pat žino, kad medžius reikia apšiltinti dar rudenį, o ką dar galima padaryti dabar?

– Kadangi dieną yra saulė, reikėtų uždengti, kad ji nekaitintų. Buksmedžius ar rododendrus, lapuočius augalus ar lepesnes tujas galima pridengti eglaičių šakomis. Medis yra „šaltakraujis“, jis iš vidaus nešyla, tad galima uždėti pūsto polietileno (vamzdžių izoliavimo medžiagos), bet nuolat taip laikyti nėra labai gerai, ypač jei apačioje drėgna.

Dar būtų gerai bent jau iš pietinės pusės pastatyti lentą ar eglišakę, kad per žievę eitų šešėlis ir jos dieną neatšildytų. Šiemet labai anksti atsirado varveklių – tai reiškia, kad saulė sugeba tiek atšildyti, jog po žieve susidaro šiltnamio efektas ir žievė gali toje vietoje įtrūkti. Tad, kad to nebūtų, jei rudenį nenubaltinote, dabar kuo nors apriškite ar pastatykite ką nors, kas duotų šešėlį. Žinoma, tai apsaugos ir nuo kiškių.

– Sinoptikai prognozuoja ir teigiamą temperatūrą. Ar toks svyravimas medžiams nepakenks?

– Medžiai paprastai šąla šiltą žiemą – tai yra blogai. [...] Be to, reikia kalbėti ir apie šaknų apsaugą. Kadangi sniego labai nedaug arba jo kai kur visai nėra, būtų gerai dabar, kai yra įšalę, medžius pamulčiuoti. Nauda būtų dviguba: apsaugotume nuo dar didesnių šalčių ir prie šaknų šaltį išsaugotume ilgiau. Mulčio (pvz., pjuvenų) sluoksnis galėtų būti 10 cm. Šitaip, jei vėl būtų stipresnis atšilimas, šaltis ilgiau laikytų šaknis užšaldytas, kad jos nenorėtų imti gyventi ir siurbti vandens.

– O ar galima sakyti, kad šaltukas sumažina parazitų, kurie žiemoja žievėje, populiacijas. Ar tai daugiau teorinis pastebėjimas?

– Tai yra mitas. Yra tyrimų, tarkim, su spragšiais: juos 10 kartų užšaldė ir atšildė, bet tai jokios įtakos jiems neturėjo. Vabzdžiai išgyveno milijonus metų ir jiems mūsų sąlygos tikrai yra palankios.

– Dar šiek tiek apie kiškių ir stirnų daromą žalą. Kaip efektyviau nuo jų apsaugoti medžius?

– Labai geras tinkuoti skirtas statybinis tinklelis iš stiklo audinio. Jį galima susegti popieriaus segikliu. Jis ir šešėlį duoda, ir vėdina, ir drėgmės nelaiko, ir puikiai apsaugo nuo kiškių. O stirnos nedaro didelės žalos. Daugiausia jos padaro stirninai, kasydamiesi tarpuragį, – tada jie nudrasko žievę. O šiaip stirnos kanda tik šakelių galiukus, tad labai didelės bėdos nebūna, galų gale stirnos aukštokai pasiekia. Labai blogai, kai medžius žaloja briedžiai, nes jie laužia viršūnę, bet taip būna retai.

Blogiausia yra pelės, kurios gyvena žemėje ir gali nugraužti šaknis. Taigi reikėtų visą žiemą stebėti, ar jų nėra prisiveisę. Ir, jei dabar yra sniego, reikia pažiūrėti, ar nėra urvelių. Jei yra, į urvelius reikia įberti nuodingo masalo (taip, kad paukščiai nepasiektų), kad pelių populiacija neišplistų ir po žeme nenugraužtų šaknų.

– Sausis tik įsibėgėja. Kaip dažnai reikėtų lankytis prie sodo medžių? Ar užtenka laukti pavasario?

– Reikėtų kokį kartą per savaitę nueiti į sodą ir pasižiūrėti, ar kiškiai neįlindę, ar pelės negraužia. [...] Kitų didelių tikslų nėra. O tie, kurie galvoja pavasarį skiepyti medžius, todėl iš savo vaismedžių nori imti ūglius (jei jų dar nepasiėmė), turėtų tai padaryti dabar ir saugoti, kad jie nepašaltų, jei ateitų dar didesni šalčiai.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kalba Vilnius

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...