captcha

Jūsų klausimas priimtas

L. Linkevičius įvardijo svarbiausius šių metų klausimus

Santykių su Rytų partnerėmis stiprinimas išliks vienu svarbiausių darbų ir šiemet, LRT RADIJUI sako užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.
V. Skaraičio (BFL) nuotr.
V. Skaraičio (BFL) nuotr.

Anot L. Linkevičiaus, klausimai, apie kuriuos bus diskutuojama 2016 m., išlieka tie patys. Jis įvardija, kad šiemet aktuali bus ne tik migracijos problema, bet ir Jungtinės Karalystės ketinimai rengti referendumą dėl išstojimo iš Europos Sąjungos (ES) bei šios šalies keliamos sąlygos.

„Neturėtume pamiršti ir krizės Graikijoje, euro zonoje. Gal tai kiek užsimiršo kitų įvykių fone. Mūsų tikslas – kad iš akiračio nedingtų ir tokie klausimai, kaip Rusijos agresija prieš Ukrainą. Be jokios abejonės, tuos klausimus nagrinėsime. Bus priimti sprendimai dėl sankcijų peržiūros, reikės įvertinti situaciją. Apskritai, jei kalbėtume apie Rytų partnerystės šalis, mūsų indėlis ir įdirbis tikrai visų pripažintas. Neketiname sumažinti apsukų. Tais klausimais domėsimės ir ateityje“, – tikina užsienio reikalų ministras.

„Sankcijos, įvestos prieš Rusiją, sąlygotos būtent Minsko susitarimų vykdymo. Kol kas jie nėra vykdomi ir nėra jokių požymių, kad jie būtų vykdomi. Beje, galiu pridurti – ir šią parą buvo 20 apšaudymų Donecko srityje, tai vadinti paliaubomis irgi sudėtinga. Kiekvieną dieną stebime situaciją ir jei laikysimės tų principų, kuriuose esame nustatę, tai sankcijos turi būti pratęstos“, – pabrėžė ministras.

Vertindamas Lietuvos energetiką ir ekonomiką, L. Linkevičius akcentuoja, kad šias sritis reikia vertinti užsienio įvykių, šalies saugumo kontekste.  „Energetikos projektai ir strateginiai projektai irgi lemia šalies savarankiškos raidos vystymąsi. Iš tikrųjų tie įvykiai, kurie praėjusių metų pabaigoje paženklino labai svarbų etapą energetikos nepriklausomybėje, ypač pradėtas elektros jungčių darbas, rodo tik pradžią. Dideli darbai laukia ir ateityje“, – sako ministras.

Jis priduria, kad projektai, įtraukti į visai ES svarbių projektų sąrašą, turės būti intensyviai vykdomi, o Baltijos šalių vieninga pozicija tikrai bus ne paskutinėje vietoje. Anot L. Linkevičiaus, tarptautinės, diplomatinės pastangos bus labai svarbios.

ES Rytų partnerystės programoje dalyvauja šešios buvusios Sovietų Sąjungos valstybės: Armėnija, Azerbaidžanas, Baltarusija, Gruzija, Moldova ir Ukraina. Partnerystė pradėta 2009 m. Ji sukurta siekiant šiose šalyse remti politines, socialines ir ekonomines reformas.

Taip pat užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius sako, kad kai kurių Europos valstybių sprendimai įvesti sienų kontrolę dėl migrantų krizės primena domino efektą ir kelia pavojų visai laisvo judėjimo Šengeno erdvei.

„Švedijos sprendimas uždaryti sieną su Danija, Danijos sprendimas uždaryti su Vokietija primena tam tikrą domino efektą“, – žurnalistams antradienį sakė ministras.

„Dramatizuoti situacijos nereikia, bet pripažįstu, kad tai yra iššūkis. Šengeno zonai 2016 metai bus tikrai didelis išbandymas“, – pridūrė L. Linkevičius.

Ministro teigimu, spręsdama krizę ES turi sustiprinti išorinės sienos kontrolę ir užtikrinti atvykėlių registraciją, nes įtampa Sirijoje ir Artimųjų Rytų valstybėse kol kas nesudaro prielaidų tikėtis migrantų srauto mažėjimo.

Anot L. Linkevičiaus, tik įgyvendinus šiuos sprendimus Lietuva galėtų svarstyti apie papildomus įsipareigojimus dėl pabėgėlių priėmimo. Anksčiau Vyriausybė sutiko su Briuselio siūlymu per dvejus metus priimti 1105 pabėgėlius iš tokių šalių kaip Sirija, Irakas ir Eritrėja. Pagal šią schemą gruodį į Lietuvą iš stovyklos Graikijoje atvyko pirma irakiečių šeima.

Siekdama pažaboti migrantų srautą, Švedija pirmadienį įvedė naujas kontrolės priemones pasienyje su Danija. Netrukus po to Danija sustiprino sienos kontrolę su Vokietija. Anksčiau patikrinimus pasienyje atnaujino Austrija, Vokietija, Prancūzija ir Norvegija.

L. Linkevičiaus teigimu, vienašališki laikini veiksmai gali būti pateisinami, kol bus užtikrinta išorės sienos apsauga.

„Vieni daro išvadas, kad tai jau yra Šengeno pabaiga, kai šitaip užsidarinėjama, bet aš sakyčiau, kad kai kurios minimalios priemonės gal ir turi būti įvestos laikinai tam, kad būtų išsaugota tai, kas sukurta“, – kalbėjo ministras.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kalba Vilnius

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close