captcha

Jūsų klausimas priimtas

Kodėl naujamečius pasižadėjimus verta pradėti vykdyti jau gruodį?

Kaip prognozuoja Hjustone (JAV) įsikūrusio Williamo Marsho Rice`o vardu pavadinto universiteto profesorius, knygų autorius dr. Utpalas M. Dholakia, pirmosiomis sausio dienomis, kaip ir kasmet, nė viena žiniasklaidos priemonė neapsieis be antraščių, skambančių maždaug taip:
  1. X procentų žmonių naujamečius pasižadėjimus imasi kurpti tik sausio mėnesį, kai X = bet koks skaičius, didesnis už 50;
  2. Y procentų naujamečių pasižadėjimų žlunga vos po kelių mėnesių, kai Y = bet koks skaičius, artimas 100;
  3. Patarimai, kaip atsikratyti senų įpročių ir sėkmingai įgyvendinti naujamečius pasižadėjimus.
Danielle MacInnes/Unsplash nuotr.
Danielle MacInnes/Unsplash nuotr.

U. M. Dholakia teigia norintis užbėgti šiai siužeto linijai už akių ir siūlo ką kita. Jis primygtinai rekomenduoja nelaukti sausio. Naujamečius pasižadėjimus jis siūlo susiformuluoti jau dabar ir pradėti juos įgyvendinti nedelsiant, dar nesibaigus gruodžiui.

Šį siūlymą autorius grindžia įvairiais psichologiniais tyrimais. Toliau jis aptaria, kodėl naujamečius pasižadėjimus geriausia pradėti vykdyti jau gruodį.

Pasižadėjimų taikinys – įpročiai

Niekada apie tai nesusimąstome, tačiau tyrimais nustatyta, kad dauguma naujamečių pasižadėjimų yra susiję su naujų, dorybingų įpročių įgijimu arba senų, prastų atsikratymu. Išaušus sausio 1-ajai retas kuris pasakytų, kad vienas iš jo naujamečių pasižadėjimų – 2018 m. gegužės 5 d. žiūrėti Kentukio derbį. Tarp dažniausiai pasitaikančių metų planų visais laikais – pasižadėjimai mesti rūkyti, mažinti svorį ir daugiau taupyti. Naujamečių pasižadėjimų sąrašuose retai kada pasitaiko vienkarčių įvykių. Čia labiau kalbama apie įpročius.

Išsiugdyti naują arba pakeisti seną įprotį yra daug sunkiau negu atlikti kokį nors vienkartį veiksmą, rašo U. M. Dholakia. Sykį gegužę pažiūrėti Kentukio derbį – kur kas paprasčiau, negu mesti rūkyti, numesti svorio ar sutaupyti pinigų.

Psichologai Basas Verplankenas ir Wendy Wood teigia: „Atsparumas [pokyčiams] atsiranda todėl, kad įpročių formavimasis priklauso nuo to, kokie lūkesčiai elgesiui iškeliami, ir nuo veikimo aplinkos. Jei lūkesčiams pateisinti atliekami kartotiniai veiksmai, mažėja jautrumas nedideliems nukrypimams numatytoje veikimo aplinkoje, trumpėja informacijos paieškos laikas (ypač tos informacijos, kuri leistų suabejoti nusistovėjusiais metodais) ir mažiau galvojama apie tai, kas daroma ir kodėl.“

Siūlo keisti kontekstą

Vis dėlto daugelio žmonių lūkesčiai, susiję su savo elgsenos keitimu, yra suvis nerealistiški. Esame pernelyg dideli optimistai ir manome, kad mums pavyks, tačiau netrukus suprantame klydę ir labai nusiviliame. Šią būseną galima pavadinti pralaimėjimo kartėliu (angl. misery of defeat).

Pixabay nuotr.

Tad koks geriausias būdas atsikratyti seno ir seniai įgrisusio įpročio? Tyrėjai yra paruošę visai neblogą atsakymą: reikia pakeisti kontekstą, kuriame tas įprotis dažniausiai pasireiškia. Pavyzdžiui, rašo U. M. Dholakia, jei esate užsibrėžęs numesti svorio, o vienas iš jūsų rutininių veiksmų papietavus – tikrinant „Facebook“ ar „Instagram“ suvalgyti desertą, veiksmingas būdas atsikratyti priklausomybės nuo desertų yra visų pirma nustoti papietavus tikrinti socialinius tinklus. Taip pakeičiamas kontekstas, kuriame vyksta deserto valgymas, ir žmogus priverčiamas elgtis labiau apgalvotai.

Norint tinkamai pasirengti pakeisti vieną ar kitą įprotį, reikia tam skirti laiko. Būtent todėl pradėti laikytis naujamečių pasižadėjimų pravartu dar nesibaigus gruodžiui. Kol ateina supratimas, kaip sėkmingai pakoreguoti kontekstą, kuriame pasireiškia nepageidaujamas įprotis, paprastai tenka nueiti savotišku bandymų ir klaidų keliu. Kalbant apie popiečio desertą, visų pirma reikėtų sugalvoti, o ką gi veikti papietavus, užuot naršius socialiniuose tinkluose. Tikėtina, kad šioje situacijoje keletą kartų gali tekti suklupti – neišlaikius atsidaryti „Facebook“ ir kartu nevalingai įsidėti į burną šokoladinį sausainį.

Gruodžio nesėkmės nesiskaito

Siekiant išsiugdyti visiškai naują įprotį, pastangų prireiks kitokių. Naująjį elgesį reikės reguliariai kartoti tame pačiame kontekste. Pavyzdžiui, rašo U. M. Dholakia, jei žmogus nori kas rytą pradėti bėgioti, jis turi užsiprogramuoti: atsikelti 4 val. ryto, susiruošti ir nubėgti numatytą atstumą. Ir taip bent dvi savaites, kol rytinis bėgimas taps įpročiu.

Gruodis – puikus metas nugludinti savo siekius ir pradėti veikti tikslingai, idant kančios atsisakius popiečio deserto ir kas rytą aunantis bėgimo batelius būtų kuo lengvesnės. Svarbu atminti, kad gruodį patirtos nesėkmės nesiskaito, taigi jokio pralaimėjimo kartėlio jos nesukels. Atėjus sausiui, pusė darbo jau bus padaryta.

Clem Onojeghuo/Unsplash nuotr.

Baigdamas straipsnį U. M. Dholakia teigia norintis paminėti, kad ir pats šiuo metu vadovaujasi savo išdėstytais patarimais. Vienas iš jo naujamečių pasižadėjimų, pasak jo paties, yra daugiau bėgioti – iki metų pabaigos nubėgti tūkstantį mylių (1609 km) arba maždaug 84 mylias (134 km) per mėnesį. Po pratinginiautų metų, per kuriuos jis prisipažįsta nubėgęs mažiau negu bet kada anksčiau per pastarąjį dešimtmetį, U. M. Dholakia teigia šį gruodį jau pasiekęs visai neblogų rezultatų ir su nekantrumu laukiantis 2018-ųjų.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Įvairenybės

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...