captcha

Jūsų klausimas priimtas

Kinijoje daugėja religingų žmonių

Pasakojimas iš Kinijos Nankino miesto, kur LRT žurnalistams pavyko aplankyti tūkstantmetę istoriją turinčią budistų šventyklą. Kinijos valdžia dažnus maldos namus lankyti leidžia jau seniai ir tyrinėtojai pastebi šalyje augantį religingumą. Tačiau komunistų partija religines institucijas siekia griežtai kontroliuoti ir užsimoja prieš tas, kurios atsisako paklusti valdančiųjų ideologijai.
Asociatyvi nuotr. SIPA/Scanpix nuotr.
Asociatyvi nuotr. SIPA/Scanpix nuotr.

Neįprastas bokštas tarp daugybės Nankino miesto dangoraižių patraukia daugelio akį. LRT žurnalistų – taip pat, kai pakviesti svečio teisėmis jie lankėsi senojoje Kinijos sostinėje įsikūrusioje JSBC televizijoje.

Į Dzimingo vardu vadinamą šventyklą Nankino centre žurnalistai nukrypo savo iniciatyva, nes išvydę religinį simbolį tokioje viešoje Kinijos vietoje jie nustebo. Juk pagal kai kurias gerą vardą turinčių bendrovių apklausas, pavyzdžiui „Gallup“, kinai yra bene mažiausiai religinga tauta pasaulyje. Tik 7 proc. save čia vadina religingais. Bet įsmeigti smilkalų lazdelę šventyklos viršuje norėjo kone visi mūsų sutikti lankytojai.

Religijos tyrinėtojai dažnai pabrėžia, kad klausimas, ar esi religingas, Kinijoje suprantamas visai kitaip nei Vakaruose, ir dėl to sociologams lengva suklysti renkant iškreiptus duomenis.

Kai tyrinėtojai bando įvertini praktiką, pavyzdžiui, kaip dažnai kinai lankosi maldos namuose, – religingumo lygis pašoka, ir tuomet galima manyti, kad religingų žmonių Kinijoje – bent trečdalis. Taip apie Kiniją mano jau kelis dešimtmečius rašantis amerikiečių žurnalistas Janas Johnsonas. 2001-ais jis gavo žurnalisto Nobeliu dažnai vadinamą Pulitzerio premiją už darbus apie Kinijoje persekiojamus mokymo „Falun Gong“ sekėjus, naujoviškai derinančius senovinius budizmo ar daoizmo principus.

Pirmą kartą Kiniją aplankęs prieš tris dešimtmečius J. Johnsonas tada rašė apie religijos mirtį. Šiemet išleido savo tyrimų knygą, pavadinimu „Kinijos sielos“, kurioje jau aprašo religijos suklestėjimą, apimantį kone visas praktikas – nuo krikščionybės iki budizmo, nuo oficialiai valdžios pripažįstamų viešų praktikų iki slaptų „namų bažnyčių“.

J. Johnsonas savo knygoje cituoja šitaip svarstančius kinus: „Anksčiau manėme, kad esame nelaimingi dėl skurdo, bet nors jau seniai neskurstame, vis tiek nesame laimingi, nes trūksta dvasinio gyvenimo“. Panašiai mums pasakojo Dzimingo šventykloje sutikta budistų vienuolė – viena iš maždaug šimto čia nuolat gyvenančių. Anksčiau turtinga nekilnojamojo turto ekspertė pietiniame Guangdžou mieste. Dabar plaukus nusiskutusi beturtė, bet esą kur kas laimingesnė.

Plačiau apie kinų religingumą – Algirdo Acaus reportaže.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Įvairenybės

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...