captcha

Jūsų klausimas priimtas

Lietuviai taupo namų erdvę: vienos baldų funkcijos nebegana

Populiariausio Lietuvoje baldo-transformatoriaus titulą, be abejonės, laimėtų dar nuo sovietinių laikų gerai žinomas stalas-knyga, kurio paviršiaus plotas išskleidus padidėja daugiau kaip 5 kartus. Žiniasklaidai išplatintame pranešime ekspertai pastebima, kad lietuvių noras taupyti namų erdvę nesikeičia ir tik stiprėja, todėl jiems baldų išmanumas pirmiausiai prilygsta jų funkcionalumui.
Pranešimo autorių nuotr.
Pranešimo autorių nuotr.

Išmanus baldas turi daryti daugiau

Skandinaviško dizaino mada sustiprino supratimą, kad būsto ar biuro erdvė turi būti švari, neperkrauta. Būtent todėl paprasčiausi pufai virsta daiktadėžėmis, o batų dėžės – pufais, atramų neturinčių sofų kraštai gali būti pakeliami arba nuleidžiami pagal poreikį.

„Dizainerių prašome visko, ką tik jie sugalvoja, bet šiais laikais jau nė vienas baldas negali turėti tik vienos funkcijos – kad ir kas tai bebūtų, turi būti įmanoma baldą panaudoti kūrybiškai, jį pakeisti ar perdėlioti“, – teigia lietuviškos išmaniųjų baldų gamybos įmonės „Emko“ įkūrėja Erika Markovska-Mikulskienė.

Tokio baldo pavyzdys – Inesos Malafej sukurtas originalus rašomasis stalas, kurio paviršių pratęsia daiktams bei dokumentams susidėti skirti laikikliai, atkartojantys stalo kraštines ir leidžiantys daiktus laikyti vertikaliai, gerai matomoje padėtyje.

Kitas darbas – dizainerio Daliaus Razausko sukurta balta apvali spintelė, kurios iš viršaus atsidaranti dalis virsta kabančiu darbastaliu, buvo pavadinta „Pill“, arba tablete.

„Kabantis darbastalis yra apvalus, minimalistiškas, baltas, juodas arba kombinuotų spalvų, todėl net ir nenaudojamas jis praktiškai neužpildo namų erdvės. Tuo pačiu jis gali būti ir baras, ir damų tualetinis stalelis. Tai tarsi save paslepianti darbo vieta“, – šio baldo koncepciją aiškina E. Markovska-Mikulskienė.

Pranešimo autorių nuotr.

Veidrodis vietoj išmaniojo telefono - tai jau įmanoma

Pasaulio baldų rinkoje jau kurį laiką ryškėja baldų su integruotomis informacinių technologijų (IT) funkcijomis populiarumas, tačiau Lietuvoje tokio tipo baldai dar sunkiai skinasi kelią, teigiama pranešime. Baldų dizaino ir gamybos bendrovės „Kitaip“ direktorius Marcelinas Sorkinas atviras: paprastas klientas nori mažiau protingų dalykų.

„Į pačius baldus kol kas retas ryžtasi integruoti kažką tikrai technologiškai sudėtingo, bet net jei žiūrėtume į buitinę techniką, pavyzdžiui, viryklę su wi-fi, kažkodėl žmonės sako „ne, duokit man geriau paprastesnę“. Pasaulyje tendencijos yra kiek kitokios, nes visos reikalingos technologijos šiuo metu atpigusios ir daug labiau prieinamos“, – teigia jis.

Įmonės „Blulita“ vadovas Vytautas Dailidė pripažįsta, kad IT technologijų integravimas į baldus tik iš pirmo žvilgsnio atrodo paprastas klausimas.  

„Turime pavyzdžių, kai inovatyvus sprendimas per kelis mėnesius apkeliauja visą pasaulį, bet dažniau nutinka atvirkščiai ir įpročiai laikosi ilgai, nors juos jau būtų galima keisti. Kol kas tokie išmanūs baldai užima labai siaurą dalį rinkos – galbūt 5–7 proc. Kita vertus, šis skaičius tikrai kils, tačiau kažin, ar kilimas bus labai staigus – tam visų pirma turi keistis kainos ir kokybės santykis bei pačių žmonių prioritetai“, – tvirtina jis.  

M. Sorokinas taip pat įsitikinęs, kad protingi baldai prigis ir Lietuvoje, tačiau net jei juos ir kursime, nebūtinai būsime atkaklūs vartotojai.

„Pavyzdžiui, veidrodžiai, kurie ryte tau gali parodyti ir el. paštą, ir orų prognozes, ir naujienas, jau yra išbaigti ir visiškai įperkami. Anksčiau ar vėliau tokios tendencijos pasklis po visą pasaulį, įskaitant Lietuvą“, – sako M. Sorkinas.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Įvairenybės

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...